„E energijos“ vadovas – apie investicijas į baterijų parką, vėjo elektrines

„Parkas bus įrengtas tarp Vilniaus ir Trakų. Jis bus 60 MW ir 120 MWh talpos. Lietuvoje šiuo metų yra 200 MWh talpos baterijų, todėl šiuo parku ženkliai padidinsime tuos pajėgumus“, – teigia G. Uloza.

Anot jo, bendros investicijos į projektą turėtų siekti 25–30 mln. Eur. 

Paklausus, ar baterijų kainos jau pasiekė dugną, G. Uloza teigia, kad kainos skirtumas tarp baterijų Kinijoje ir Europoje vis dar matomas.

„Didžiausia Europos bėda yra ta, kad bankrutavo daug vilčių teikęs gamintojas „Northvolt“. Derybinė galia, kurią Europa galėjo turėti buvo prarasta. Tenka pripažinti, kad be Kinijoje pagamintų baterijų elementų energetinės nepriklausomybės nepasieksime“, – kalba G. Uloza.

Pasak vadovo, parama šiame projekte galėtų sudaryti iki 30% projekto išlaidų, visgi paramos šaukimas buvo atidėliojimas keletą kartų, todėl bendrovė negalėjo laukti kvietimo paskelbimo, nes tokių projektų įgyvendinimo greitis yra itin svarbus. 

„Jautėme, kad su šiuo projektu galime būti priekyje“, – pripažįsta jis ir kartu priduria, kad susiformavus balansavimo paslaugų rinkoms, pinigų srautai bus generuojami iš kelių skirtingų šaltinių nė vienam netampant dominuojančiu. 

„Galimybė veikti mažesnės konkurencijos rinkoje užsidarys per keletą mėnesių. Naujos baterijos greitai apkarpys jau veikiančių pajamas. Kažkokio Klondaiko tikėtis nereikėtų“, – dėsto „E energijos“ generalinis direktorius.

Pasiteiravus ar ateityje, jei būtų parduodamas už europinius pinigus pastatytas „Energy cells“ baterijų parkas, toks pirkinys domintų ir „E energiją“, jis teigė, kad nebent už ženkliai mažesnę kainą nei parko savikaina, nes technologijos jau paseno ir buvo pirktos brangiai.

„Kaina, už kurią buvo pastatytas tas projektas šiandien yra nekonkurencingas“, – apibendrina jis. 

Pokalbio metu G. Uloza dalijasi įžvalgomis ir apie vėjo energetiką Lietuvoje. Jo teigimu, didžiausias iššūkis, kad vėjo elektrinių projektų įgyvendinimo metu keičiami įstatymai, reikalavimai, keičiasi ministrai. 

„Geriausia būtų, kad tas taisykles užšaldytų, o mes, vystytojai, jau rasime kelią“, – nusišypso vadovas.

Jis taip pat pripažįsta, kad šiuo metu yra daug vėjo energetikos projektų ir ne visi jie bus įgyvendinti: „Turime susitaikyti su realybe, kad ne visi projektai šiandien turi teisę gyventi. Projektų pardavėjų dabar yra daugiau nei pirkėjų. Visgi šis segmentas yra cikliškas. Dar prieš pusantrų metų bet koks parengtas vėjo parko projektas buvo kaip karšta bandelė.“     

G. Uloza taip pat įvertina valdžios atstovų kritiką „Ignitis grupei“ dėl vėluosiančio pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo jėgainių projekto vystymo, dabartinį elektros poreikį Lietuvoje ir apskritai vėjo parkų jūroje ateitį.

„Žiūrint iš trumpalaikės šiandienos perspektyvos, šiandien Lietuvai jūrinio vėjo parko nereikia. Kai bus baigti visi dabar statomi vėjo parkai sausumoje, mes jau turėsime elektros perteklių, todėl kalbėti apie jūros parką su subsidija yra utopiška“, – kalba vadovas. 

Visgi yra ir kita medalio pusė.

„Lietuvoje privalo atsirasti didelis elektros perteklius, kad pritrauktume energijai imlius verslus. Tą signalą investuotojams turime pasiųsti aiškiai. Tiesa, šiandien neturint investicijų iš didelių vartotojų pusės nelabai matyčiau poreikio jūriniam vėjui“, – pabrėžia jis. 

Apie Lietuvos jūrinio vėjo parkų paskirtį, „excelio“ kantrumą vandeniliui, elektros kainas ir kodėl lietuviškos subsidijos elektrinėms labai pradžiugintų latvius – šiame įraše.