Atsijungimas nuo BRELL: Lietuva stiprina objektų apsaugą, estai kalba apie atsarginius planus

Patvirtinus Vyriausybės nutarimą, ankstinama Alytaus mieste ir rajone esančių „LitPol Link“ skirstyklos ir transformatorių pastotės fizinė apsauga, pavedant Viešojo saugumo tarnybai prie VRM minėtus objektus pradėti saugoti nuo 2025 m. sausio 15 d., skelbia Vyriausybė.

Anksčiau buvo numatyta, kad apsauga bus skirta nuo balandžio 1 d.

„Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais – gyvybiškai svarbus klausimas ne tik energetikos, bet ir nacionalinio saugumo srityje. Matome labai aiškius ir nedviprasmiškus oponentų bandymus sutrikdyti šį procesą. Todėl žengiame žingsnius, kad mūsų infrastruktūra būtų apsaugota“, – teigė Gintautas Paluckas, ministras pirmininkas.

Vyriausybės nutarimas priimtas šiandien posėdžiavusios Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu. 

Sutarta dėl poreikio didesniam NATO patruliavimui jūroje bei ore Baltijos jūros regione. Be to, akcentuota būtinybė ir toliau didinti spaudimą Rusijos šešėliniam laivynui, nustatant papildomas ribojamąsias priemones Rusijos Federacijos laivynui priklausantiems laivams ir su jais susijusiems subjektams.

Pritarta didinti Lietuvos kariuomenės ir kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veikimą Baltijos jūroje, rengti reguliarias institucijų bei įmonių stalo pratybas.

Šiuo metu jau įdiegtos ar diegiamos tokios kritinės infrastruktūros apsaugos priemonės kaip antidroninės sistemos ir povandeninė objektų apsauga, „NordBalt“ stebėjimo sistema, apsauginiai inžinieriniai sprendimai nuo galimų sprogimų ir t.t.

NATO taip pat plėtoja pajėgumą, pasitelkiantį dirbtinį intelektą ir duomenis iš palydovų, radarų, laivų automatinės identifikacijos sistemų bei kitų šaltinių, leisiantį aptikti įtartiną elgesį prie sąjungininkų kritinės povandeninės infrastruktūros realiu laiku, taip užtikrinant greitą reagavimą.

Estijos premjeras: turime būti pasirengę

Atsijungimui nuo BRELL ir galimoms provokacijoms ruošiasi ir Estija.

Estija turi būti pasirengusi įvairioms situacijoms, susijusioms su Rusijos veiksmais kitą mėnesį įvyksiančios desinchronizacijos nuo Rusijos elektros energijos tinklo ir derinimo su Europos Sąjungos elektros energijos tinklu metu, pareiškė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas, kurį cituoja Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

Premjeras išreiškė viltį, kad atsijungimas vyks nesukeliant sutrikimų Estijos vartotojams, nepaisant įtampos regione po „Estlink 2“ kabelio sabotažo.

„Energetikos sistemoje įprastai sudaromi atsarginiai planai, o kartais net ir tų atsarginių planų kopijos. Šiame regione mes padarėme ir viena, ir kita – atsarginius planus ir tų planų atsargines kopijas“, – nurodė jis transliuotojui.

Tiesa, jis pripažino, kad elektros kabelių gedimai, tokie kaip praėjusių metų pabaigoje Suomijos įlankoje sugadintas „Estlink 2“ kabelis, gali sukelti nepatogumų, tačiau juos galima suvaldyti.

Premjeras taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl „Estlink 2“ prastovos didėja elektros energijos kaina, ir suskaičiavo, kad ji padidės apie 1,4 cento už kWh.

„Estijai reikia išorinių energijos jungčių, nes veikiant salos režimu elektra brangtų. Tačiau, žinoma, turi būti atsarginis planas, jei kas nors, atsitiktinai ar piktavališkai, sugadintų mums reikalingas jungtis“, – pridūrė jis.