Pakviesk mane į Epernė

Publikuota: 2016-01-02
Georges Roger, vienas iš brolių, perėmusių Pol Roger šampano namus iš savo tėvo, su žmona Mathilde. Apie 1910 m., „Pol Roger“ namų archyvo nuotr.
Georges Roger, vienas iš brolių, perėmusių Pol Roger šampano namus iš savo tėvo, su žmona Mathilde. Apie 1910 m., „Pol Roger“ namų archyvo nuotr.
„Verslo žinios“

Šampanės regione pribloškia didybės ir paprastumo derinys. Didieji šampano gamintojai ir paprasti vynuogių augintojai. Atsainumas ir savo vertės pajautimas. Mažų, bet garsių šampano namų savininkas savo darbininkus vaišina šampanu, kuris net nebuvo išleistas į rinką, o autobuso vairuotojas, padavėjas ar viešbučio tarnautojas elgiasi taip, tarsi tavęs nė nebūtų. O gal ir tikrai – juk ne tu, o jie vaikščioja gatvėmis, po kurių grindiniu guli milijonai. Butelių ir eurų.

L'Avenue de Champagne (Šampano aveniu) Epernė mieste vadinama brangiausia pasaulyje gatve, brangesne nei Eliziejaus laukai Paryžiuje, – dėl tų pačių kalkakmenyje iškaltų rūsių, kuriuose saugomas šampanas. Bent septyni kilometrai iš daugiau nei dviejų šimtų priklauso „Pol Roger“ namams, į kuriuos esame pakviesti. Tiksliau – pakviestas keturiskart Lietuvos someljė čempionas Narimantas Miežys. Čempionatą rengusios Lietuvos someljė asociacijos valdybos narė, Vyno klubo vadovė ir bendraturtė Rasa Starkus ir šių eilučių autorė – tik lydintieji asmenys.

Kai lėtai pravažiavę aveniu (kurgi skubėsi, kai ant kaltinių tvorų ir rūmų, mažų Versalio kopijų, auksu šviečia „Mo?t & Chandon“, „Mercier“, „De Castellane“, „Perrier“ ir kitų garsiųjų prekių ženklų ekspozicija) sukame ratus bandydami rasti „Rue Winston Churchill Nr. 1“ ir sykiu - vartus į XVIII a. klasikiniu to meto Šampanės stiliumi pastatytą „Pol Roger“ dvarą, suvokiu, kad namų valda užima maždaug tokį pat plotą kaip nedidelis Niujorko kvartalas.

Karas – ne dėl vartotojų

Ankstyvas rytas. Rūmų vestibiulyje plieskia tokia akinama saulė, kad nė nepastebiu, kaip įeina Hubertas de Billy – plačios šypsenos ir tvirto stoto vyriškis, direktorių tarybos narys. Ponas Hubertas turi šiek tiek laiko ir aprodys mums rūmus: iki 1965-ųjų tai buvo šeimos namai, dabar – biuras. Aiškiai didžiuodamasis jis dėsto, jog pirmąjį šampano butelį Polas Rogeris pardavė 1849 m. sausį, nuo to laiko šampano gamyba yra šimtaprocentinis šeimos verslas, dabar namus valdo penktoji karta, o p. Hubertas – jos atstovas.

„Esam mažiausi tarp žinomų“, – kuklinasi p. Hubertas, bet sako tiesą: skaičiuojama, jog visoje Šampanėje per metus pagaminama 300 000 mln. butelių šampano. Didžiausi gamintojai, „Mo?t & Chandon“ namai, priklausantys turtingiausio europiečio Bernard'o Arnault vadovaujamam prabangos prekių koncernui LVMH, pagamina 16 mln. butelių. „Pol Roger“ – 1,6 mln., kasmet beveik tiek pat, nes augimą riboja turimos žemės plotai ir griežti įstatymai. Todėl, sako p. Hubertas, koncentruojamasi į kokybę – iki numirimo.

„Pol Roger“ namams priklauso 90 ha vynuogynų, juose užauginama maždaug 55 procentai reikiamo vynuogių kiekio. Trūkstamas jie perka iš augintojų, sutartys su jais sudaromos 5 metams. Dėl riboto derliaus kiekio svarbiausias mūšis tarp šampano gamintojų vyksta ne dėl vartotojų, o dėl vynuogių augintojų, kitaip tariant, dėl kokybiškos žaliavos. Šiemet ji vėl pabrango, už kilogramą (maždaug tiek vynuogių reikia padaryti vienam buteliui šampano) buvo prašoma po 6,5 Eur (2013 m. – apie 6 Eur.). Tai reiškia tik viena – šampanas brangs.

Ponas Hubertas pasakoja, kad namai siekia valdyti tik geriausius, t. y. „Grand Cru“ vynuogynus, jis tikisi, kad per 10 metų taip ir atsitiks. Bet vėlgi, vynuogynų įsigyti nėra paprasta. Antai prieš porą metų pasitaikė reta proga nusipirkti 2 hektarus. Ekspertai juos įvertino 4 mln. Eur, „Pol Roger“ pasiūlė 5 mln., „Mo?t & Chandon“ nupirko už 7 mln. Tokios tat kainos.

Smulkmenos irgi svarbios

Išties, pinigai čia sukasi labai dideli. Neseniai pasibaigusi „Pol Roger“ šampano daryklos renovacija kainavo 15 mln. Eur, tai privačios ir bankų lėšos. Vyninė buvo atnaujinta iš esmės, joje pasijunti kaip stambaus koncerno biochemijos laboratorijoje: automatiškai besireguliuojantys procesai, kompiuterizuotos talpyklos, besidriekiančios laidų kasos, indikatoriai, mygtukai, spaustukai ir dar bala žino kas.

Tačiau tie rūsiai, virš kurių vaikščioja išdidieji Epernė žmonės, su šampanu man asocijuojasi daug labiau nei moderniausia pasaulyje darykla. „Pol Roger“ rūsiai užima kelis aukštus, antrasis iškastas 35 m gylyje. Į juos mus lydi Hugues Romagnan, namų eksporto vadovas. Jis šypsosi: „Čia saugoma 9 mln. butelių, tai labai daug pinigų“.

Įdomu tai, jog Epernė šampano namų rūsiai yra geometriški, tarsi gatvės. Reimso miesto rūsiai dažniau bus kalkakmenyje iškirstos kūgio formos erdvės, jungiamos koridorių. Tokių, užsilikusių nuo romėnų laikų, teko matyti „Taittinger“, „Veuve Clicquot“ namuose. Gražiausias rūsių „eksponatas“ – mediniai trikampiai stovai, vadinamieji „pupitre“, su buteliais. Specialios profesijos žmonės – butelių sukinėtojai, tuos butelius vis atsargiai pasukdami ir pakratydami per kelias savaites iš horizontalios padėties paverčia kakleliu žemyn. Šampano mėgėjams puikiai žinomo „remuage“ proceso metu nuosėdos sukrenta į butelio kaklelį, o paskiau pašalinamos.

Ponas Hugues pasakoja, jog butelių sukinėtojų profesija itin reta. Regione yra apie 100 šampano gamintojų ir vos 12 butelių sukinėtojų, 2 iš jų dirba „Pol Roger“ namuose. Išmokti teisingai sukinėti butelius trunka ketverius metus, mašinai to mokytis nereikia. Kalbant apie gėrimo kokybę, nesvarbu, kaip – rankomis ar mašinomis – tie buteliai sukinėjami. Tai svarbu šeimai.

„Šampano gamyba yra itin ilgas procesas, jis apima gausybę smulkmenų, kurių vartotojas ir nepajaučia. Bet tai svarbu jiems patiems“, – sako p. Hugues apie šeimą. Panašu, jog tai tiesa. Antai namuose nelaikoma galutinai pabaigtų produktų, t. y. į dėžes sudėtų pardavimui paruoštų butelių. Kai kas nors užsako gėrimo partiją, tuomet buteliai traukiami į dienos šviesą, ant jų klijuojamos etiketės. Paruošti kad ir nedidelę partiją trunka 2–3 savaites. Taip, įsitikinę gamintojai, gėrimas lieka „idealiai šviežias“.

Lojaliausio kliento garbei

„Pol Roger“ atsinaujino ne tik vyno daryklą, bet ir rūmus. Baldai ir vazonai su orchidėjomis jau sustatyti, ant langų kabinamos sunkios užuolaidos, ant sienų – paveikslai. Ponas Hubertas aprodo angliško stiliaus tamsiai žalios spalvos kambarį – jis pavadintas Winstono Churchillio garbei. Pasirodo, britų ministras pirmininkas iš visų gėrimų labiausiai vertino šampaną. „Šampanas pagyvina nuotaiką, – sakė seras. – Jis atplaiduoja nervus, išjudina vaizduotę, sąmojai tampa šmaikštesni.“

Jo mėgstamiausias buvo „Pol Roger“ namų gėrimas. Mėgo jis ir Odette Pol Roger, generolo Georges Wallace dukrą, ištekėjusią už Jacques'o Pol Roger, vieno iš namų vadovo.

Lojalus „Pol Roger“ klientas W. Churchillis buvo nuo 1908 m. Jo draugystė su šeima prasidėjo kur kas vėliau, 1944-aisiais, kai Anglijos ambasados vakarėlyje Paryžiuje įtakingas britų diplomatas Alfredas Duffas Cooperis supažindino jį su Odette. Ministras pirmininkas, kuris romantiškai žavėjosi Prancūzija, buvo sužavėtas ponios Pol Roger elegancija ir grožiu, kaip ir vakarėlio metu tiekiamu šampanu – 1928-ųjų derliaus „Pol Roger“.

Nekaltas flirtas (kurį leido ponia Clementine Churchill) tęsėsi iki sero mirties 1965-aisiais. „Pakviesk mane į Epernė, – rašė ministras pirmininkas, – ir aš basomis kojomis spausiu vynuoges.“ Skaitant šias eilutes prieš akis iškyla išties intriguojantis vaizdas, bet W. Churchillis niekada nebuvo atvykęs į Šampanę. Kasmet gimtadienio proga gražioji ponia nusiųsdavo jam dėžę šampano – dažniausiai 1928-ųjų derliaus, kol 1953 m. jo atsargos išseko.

Kai W. Churchillis mirė, Odette Pol Roger buvo viena iš būrelio artimiausių draugų, pakviestų dalyvauti laidotuvių mišiose Šv. Pauliaus katedroje. Vėliau Pol Roger šeima nusprendė, pareikšdama pagarbą mirusiajam, etiketes ant šampano butelių įrėminti juoda spalva.

Vertina ekspertai

Po dešimties metų, 1975-aisiais, buvo sukurtas specialus „vintage“ – „Cuvée Winston Churchill“. Jo stilius – stiprus ir brandus, toks, kokiu mėgavosi ministras pirmininkas. Ragavome to šampano – „Pol Roger Cuvee Sir Winston Churchill 2004“, į rinką jis buvo išleistas šių metų rugsėjo pradžioje.

„Intensyvus, pilnas, galingas ir sykiu – subtiliai uždaras. Nors dar jaunas, bet švelnus ir elegantiškas nuo pat pirmojo gurkšnio. Kiek pakvėpavęs jis atveria neįtikėtiną aromatų puokštę, pilną nokių vaisių. Turi itin didelį potencialą brendimui. Puikus vynas papildyti bet kurio vyno mėgėjo rūsį“, – parašė Narimantas Miežys, someljė čempionas, kai paprašiau profesionaliai įvertinti vyną.

Su Didžiąja Britanija „Pol Roger“ namus sieja ne tik legendinė W. Churchillio figūra, – nuo XX a. pradžios „Pol Roger“ yra oficialus karališkosios šeimos šampano tiekėjas. Kita vertus, šių namų prestižą lemia ne vien sąsajos su istorinėmis asmenybėmis.

„Pol Roger“ šampanas ekspertų vertinamas dėl pastovios kokybės, „džentelmeniško“ charakterio ir ilgaamžiškumo. Antai Richardas Juhlinas, bene įtakingiausias pasaulyje šampano žinovas, savo knygoje „A Scent of Champagne“ (2013) įvertino apie 8 000 skirtingų namų ir derliaus metų šampanų.

„Pol Roger“ potencialui jis skiria aukščiausią – penkių žvaigždučių įvertinimą.

FOTOGALERIJA Pakviesk mane į Epernė (10 nuotr.)

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau