Leonardas Marcinkevičius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

Įžvalgos

Euro zonos pinigų politikos formuotojai ir stambūs eksportuotojai vis garsiau reiškia nerimą dėl stiprėjančio euro – ypač JAV dolerio atžvilgiu. Vis tik šie nuogąstavimai nepagrįsti, nes painiojami buhalteriniai rodikliai ir reali ekonomika. Kylant euro vertei, priešingai, Europos ekonomika tampa tik stipresnė.

2

Leonardas Marcinkevičius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Įžvalgos

Problema su valiutos centralizacija daug didesnė, nei vien teorijos apie Didįjį Brolį

Kai visa galia sutelkiama vienose rankose, net ir geriausi ketinimai virsta priklausomybe. To moko ir J. R. R. Tolkieno epas „Žiedų valdovas“: Vienas Žiedas galėjo atrodyti, kaip tinkamas ginklas suvienyti Viduržemį ir sutelkti galią prieš patį Mordorą. Europos institucijų siūlomas skaitmeninis euras taip pat gimsta iš pažado suvienyti Europos mokėjimų sistemą vardan saugumo, patogumo ir įtraukties.

Leonardas Marcinkevičius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Įžvalgos

Skaitmeninis euras: problemos, kurią tikimasi išspręsti, vis dar ieškoma

Skaitmeninio euro idėja jau virsta tikrove, tačiau dar nėra aišku, kokią problemą juo tikimasi spręsti. Tarp jo poreikį pagrindžiančių argumentų įvardijamas ir finansinis saugumas, ir bankinių paslaugų prieinamumo gerinimas, geopolitinė nepriklausomybė. Tokia gausa verčia abejoti, ar nors vienas jų yra esminis.

2

Leonardas Marcinkevičius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Įžvalgos

Vežimas jau traukia arklį – europarlamentarai ėmėsi skaitmeninio euro reglamentavimo

Mažėjant grynųjų pinigų naudojimui, kartu auga dalies europiečių susirūpinimas dėl galimybės jais atsiskaityti už kasdienes prekes ir paslaugas. Reaguodami į tai, Europos Sąjungos politikai ėmėsi kurti skaitmeninį eurą.

Leonardas Marcinkevičius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Įžvalgos

ECB per anksti patikėjo, kad „nusuks sprandą“ infliacijai?

„Ar jau nusukome infliacijai sprandą? Dar ne. Ar mes jį sukame? Taip“, – po sprendimo trečią kartą šiemet sumažinti palūkanų normas pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Kaip ir po pastarojo valdančiosios tarybos posėdžio, bazinės palūkanos mažės 25 baziniais punktais, iki 3,25–3,65% intervalo.

Leonardas Marcinkevičius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Įžvalgos

L. Marcinkevičius. Apie laikinumo pažadą valdžios iniciatyvose

Jeigu politikai laikytųsi savo duotų pažadų, bankams laikinai įvestas „solidarumo“ įnašas nustotų galioti kitų metų birželį. Tačiau diskusijos apie šio mokesčio pratęsimą dar nėra uždarytos, o opoziciniai parlamentarai jau ėmėsi iniciatyvos šį mokestį palikti visam laikui. Net ir tuo atveju, jeigu jis galiausiai nebus pratęstas, ši istorija mums dar kartą primena, kad „laikinumo“ pažadas politiniuose debatuose neturėtų būti priimamas rimtai.

Leonardas Marcinkevičius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Įžvalgos

L. Marcinkevičius. Kaip centrinis bankas tapo savo sprendimų įkaitu?

Pelno motyvas nėra Europos centrinio banko (ECB) veikimo pagrindas. Neigiami finansiniai rezultatai jiems prognozuojami ateinančius keletą metų. Tačiau šios institucijos vadovė Christine Lagarde tikino, kad tai nesutrikdys monetarinės politikos veikimo, nes pelnas niekada nebuvo tarp jų siekių. Vis tik, kai svarbiausias euro zonos žaidėjas ima priešintis rinkos logikai – kyla problemų.

Leonardas Marcinkevičius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Įžvalgos

L. Marcinkevičius. Ar ECB leis europiečiams atsikvėpti nuo infliacijos?

Ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba, kaip ir buvo galima prognozuoti, nekeitė bazinių palūkanų normų. Jos paliktos 4,00–4,75% intervale. Tačiau priešingai nei anksčiau, centrinio banko vadovė Christine Lagarde šį kartą leido aiškiai suprasti: palūkanų mažinimo galima tikėtis jau ateinančią vasarą.

Leonardas Marcinkevičius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Įžvalgos

L. Marcinkevičius. Ar ECB portfelio mažinimas paveiks infliaciją?

Greta bazinių palūkanų normų didinimo 25 baziniais punktais gegužės pradžioje į posėdį susirinkusi Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba pranešė, kad jau nuo liepos mėnesio visiškai nutraukia lėšų, gautų iš Turto pirkimo programos (TPP), reinvestavimą. Šiuo sprendimu euro zonos pinigų politikos formuotojai pripažino, kad ilgą laiką nuliniame lygyje laikytos palūkanų normos visgi nebuvo vienintelis veiksnys, įgalinęs itin aukštą infliaciją. Ne ką mažesnę įtaką pinigų kiekio didėjimui ir, atitinkamai, kainų lygio augimui turėjo ir centrinio banko vykdyti vertybinių popierių pirkimai, vadinamasis kiekybinis skatinimas (ang. Quantitative easing).

Leonardas Marcinkevičius

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

PASIŪLYMAI

Prenumerata Akademija Komunikacijos paslaugos Savaitraščiai Mano VŽ

PRODUKTAI

PROJEKTAI

APIE

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

PASIŪLYMAI