Apie investicijas Rusijoje – be optimizmo

2014 m. pabaigoje keliamųjų garažo vartų bendrovė „Ryterna“ baigė pirmos eilės gamybos ir sandėliavimo patalpų statybas Tverės priemiestyje. Tai pirmas įmonės gamybinis projektas Rusijoje, į kurį investuota maždaug 1,8 mln. Eur. Vietos spaudoje liaupsių „Ryternai“ nešykštima. Rašoma, kad 1997 m. atidarius įmonės atstovybę Maskvoje automatinių keliamųjų vartų prekių ženklas „Thermoline“ tapo bendriniu pavadinimu visiems automatiniams vartams. Tačiau Vytautas Rinkevičius, UAB „Ryterna group“ generalinis direktorius, neslepia nusivylimo. Kad įmonė investavo – taip, tiesa. Tačiau investuota ne laiku. Rinka per pastaruosius porą metų smuktelėjo maždaug trečdaliu ir kol kas tebesmunka. Jau šiandien aišku, kad įmonei bus sunku tiek šiais, tiek ateinančiais metais. Ir pakeisti padėtį gamintoja nepajėgi – tai ne nuo jos priklauso. „Ryterna“ šioje rinkoje dirba daug metų, tačiau, anot verslininko, kalbos apie galimą uždirbti pelną smarkiai perdėtos.

„Rusija gali būti įdomi, bet ir smarkiai rizikinga. Kaip ir dabar – makroekonominės prognozės nuolat keičiamos, nėra ilgalaikių stabilumo tradicijų“, – apgailestauja p. Rinkevičius.

Dėl nestabilios padėties šalyje ir sostinės UAB „Amalva“ kol kas neapsisprendžia, ar investuoti į fabriko statybą Sverdlovsko srityje. Prieš keletą savaičių nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių bendrovės „Amalva“ atstovus priėmė Denisas Pasleris, Sverdlovsko srities vyriausybės vadovas. Buvo aptartos galimybės Vidurio Urale pradėti ventiliacijos sistemų gamybą. Piešiamos perpektyvos labai šviesios. Pasak p. Paslerio, statybų sritis Sverdlovsko srityje – prioritetinė. Srities vadovai suinteresuoti, kad gyvenamasis būstas būtų patogus ir jo statyboms naudojamos šiuolaikinės technologijos. Kadangi lietuviškos inovacijos ir technologijos nekelia abejonių, „Amalvai“ pasiūlyta pagalba statant gamyklą vietoje.

Nekimba ant kabliuko

Albinas Čėpla, „Amalvos“, dirbančios su prekių ženklu „Komfovent“, vadovas, neskuba sakyti nei „taip“, nei „ne“. Pirma – dabar ne laikas. Antra, reikia surinkti daug informacijos apie rinką, išanalizuoti duomenis. „Amalva“ vieną įmonę Rusijoje jau turi: Riazanėje septynerius metus gamina vėdinimo įrenginius.

„Praėjusieji, atvirai pasakysiu, buvo prasti. Tačiau anksčiau gamyba augo. Planavome net didinti gamybos plotus, bet dėl krizės investicijas pristabdėme“, – aiškina p. Čėpla.

Dėl Rusijai taikomų sankcijų importuojami vėdinimo įrenginiai pabrango 2,5 karto. Tačiau statybos stoja, poreikis mažėja. O ir stambių Rusijos įmonių, galinčių pasiūlyti panašių gaminių, yra. Joms reikia išgyventi krizę, tad konkurencija didelė. Be to, „Amalva“ gamina taip, kad atitiktų aukščiausius vakariečių reikalavimus, ir Rusijoje pagaminta įmonės produkcija nėra pigiausia rinkoje.

Susižavėjo „importo pakeitimu“

Sverdlovsko srities vadovai „Amalvos“ akcininkus bando įveikti argumentu, kad pernai srityje buvo pastatyta maždaug 2 mln. kv. metrų gyvenamojo ploto ir šiemet statybų tempai nelėtės. Tik p. Čėplai tokie pažadai kelia juoką. Jis pasakoja, kad Riazanės gamyklai vadovaujantys vietos rusai taip pat įsitikinę, kad dar mėnuo ar du ir krizė baigsis. Tik ne visi tokiomis optimistinėmis prognozėmis tiki.

O štai ultragarsinės diagnostikos aparatus kurianti ir gaminanti UAB „Medelcom international“ mano atvirkščiai: gamyklą statyti Rusijoje kaip tik laikas. Pasak Eriko Vaitiekūno, „Medelcom international“ direktoriaus, sąvoka „importo pakeitimas vietos gaminiais“ jiems palanki. Juolab kad vilniečių investicija būtų ne pinigai, o intelektinė produkcija. Finansinei investicijai šiuo metu ieškoma partnerio – į ultragarso diagnostikos aparatų gamyklą Rusijoje reikėtų investuoti maždaug 2 mln. Eur.

„Tie, kurie anksčiau importavo, dabar galvoja apie gamybą vietoje ir susidomėjimas mūsų pasiūlymu yra “, – džiaugiasi p. Vaitiekūnas.

Rusija yra priėmusi sprendimą pakeisti importą vietos gamybos prekėmis 18 prioritetinių sričių, kuriose naudojama nuo 80 iki 100% įvežtinės produkcijos. Be medicinos prietaisų ir vaistų, sąraše yra įrenginiai maisto pramonei, chemijos pramonei, komplektuojamosios detalės mašinų gamybai, elektronikos, energetikos įrengimai ir kt.

Labai atsargūs

Vis dėlto tokių kaip „Medelcom international“ nėra daug – gamybininkai atsargūs. Remigijus Kabečius, komercijos atašė Maskvoje, sako, kad šiuo metu didesnės krizės Rusijos pramonė nejunta, tačiau prognozės rodo, kad netolimoje ateityje nuosmukis gamybininkų neaplenks. Todėl lietuviai nebėra tokie aktyvūs, kaip anksčiau. Net pramonės įmonių, kurios steigdavo atstovybes įvairiuose Rusijos miestuose, pastaruoju metu smarkiai sumažėjo.

Taip pat elgiasi Rusijos pramonininkai: daugelis iš tų, kurie kiek anksčiau svarstė galimybę investuoti Lietuvoje, planus dėl investicijų įšaldė.

Ponas Kabečius primena, kad Rusijoje sėkmingai veikia Lietuvos koncernas SBA, turintis gamyklą „Novo mebel“ ir valdantis kelias dešimtis baldų salonų „Parra“.

UAB „Baltic Champs“ turi pievagrybių auginimo fabriką šalia Maskvos. „Kauno grūdai“ irgi ketina įsikurti netoli Maskvos – drauge su partneriais perka pašarų gamyklą. Dar daugiau lietuviškų įmonių veikia Kaliningrado srityje.

Yra ir investuojančių naujokų, bet jie kol kas linkę likti šešėlyje. Viena didelė pramonės įmonė apie projektą Rusijoje „Verslo žinias“ pažadėjo informuoti metų viduryje.

Investicijos krypsta kitur

Ir „Amalva“, ir „Ryterna“ investicijų neatsižada. Tačiau jos bus labiau į vakarus nuo Rusijos. „Ryterna“ plečia gamybą Kaune, „Amalva“ – Rygoje ir Vilniuje.

Gamybos pajėgumą Vilniaus „Amalva“ išnaudoja beveik 100% ir yra priversta priimti sprendimus dėl investicijų. Įmonė turi gamybos bazę Rygoje ir čia statys naują gamyklą. Tik, prasitaria p. Čėpla, kol kas sunkiai sekasi tvarkytis reikiamus dokumentus. Plečiama ir Vilniaus įmonė – perkama automatinė linija gamybos pajėgumą leis padidinti mažiausiai 20–30%.

Dar viena investicijų kryptis – nuosavos atstovybės. „Amalvos“ direktorius juokauja, kad atidarę padalinį Stokholme tapo darbdaviais trims švedams.

„Kur matome, kad galime padaryti daugiau nei partneriai, einame patys, steigiame padalinį ir bandome parduoti daugiau“, – strategiją aiškina p. Rinkevičius ir sako, kad didžiausios investicijos bus nukreiptos į Kauno įmonės trečiąjį plėtros etapą. Balandžio pradžioje pradėtas naudoti antrasis gamybinis korpusas ir netrukus bus pradėta trečiojo statyba. Verslininkas skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus gamybos pajėgumas padidėjo dvigubai. Pagrindinės „Ryternos“ eksporto kryptys – Vokietija, Beniliukso šalys, Skandinavija, Italija. Italijoje, nors ekonomika neatsigauna, įmonė turi puikiai dirbančią atstovybę ir didina rinkos dalį išstumdama konkurentus. „Italijoje dirbti nėra paprasta, tačiau mums ten sekasi“, – kalba p. Rinkevičius.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ balandžio 24 d.