Kavos salonai – tik išrinktiesiems

XVIII a. Paryžiuje egzistavo vienintelis tikras būdas tapti įžymiam: asmeninis vienos įtakingiausių Paryžiaus ponių pakvietimas į visų geidžiamą kavos saloną.

SALONO ETIKETAS
Paryžiaus salonuose egzistavo keletas nerašytų taisyklių, kurių privalėjo laikytis svečiai. Jei svečias šias taisykles perprasdavo, jį priimdavo į saloną ir jis galėjo tikėtis kilti hierarchijos laiptais. O jei apsikvailindavo, pakvietimo daugiau nesulaukdavo.

TINKAMA
• Rafinuotu stiliumi diskutuoti su kitais svečiais
• Šlovinti šeimininkės svetingumą ir sąmojį
• Prašyti finansinės paramos menui ir mokslui
• Pakeisti temą, jei to prašo šeimininkė
• Vienodai gerbti visus salono svečius

NETINKAMA
• Be reikalo įsižeisti ar įžeidinėti kitus
• Ignoruoti šeimininkės gebėjimus ir protą
• Aptarinėti salone verslo reikalus
• Pačiam vadovauti diskusijai ir neklausyti prašymų
• Didžiuotis savo titulais Trečiadienio popietė. Geoffrin rūmai Paryžiuje, Rue Saint-Honoré gatvėje, pilni svečių. Jie susibūrė aplink kviestinį aktorių, kuris garsiai skaito Voltaire’o darbus. Ant sienų kabo garsiausių to meto prancūzų dailininkų Van Loo, Vernet, Boucher ir Greuze paveikslai, grindys užklotos puikiais kilimais. Bet visų dėmesį traukia ne tiek namų grožybės, kiek šios dienos svečiai – Paryžiaus intelektualų elitas, susirinkęs į ponios Geoffrin kavos saloną, – tai vienas ryškiausių epochos socialinių fenomenų. Tikriausiai daugelis Paryžiaus gyventojų daug atiduotų už tai, kad sulauktų kvietimo į saloną.
Kavos salonai yra tokia vieta, kur būsite pamatytas, išgirstas ir iškelsite savo ego. XVIII a. intelektualai to siekia. „Labiausiai jie trokšta, kad būtų žavimasi jų protu, įžvalgumu ir manieromis“, – apie Paryžiaus elitą rašo šveicarų rašytojas Beatas Louisas de Muralt’as. Geoffrinų rūmuose mokslininkai, menininkai ir filosofai turi galimybę sublizgėti, o namų šeimininkė Marie Therese Geoffrin į savo namuose kas savaitę rengiamus priėmimus kviečia tik gabiausius Europos žmones.