Mirtini lašeliai gelbsti gyvybę

Maždaug 100 tūkstančių žmonių kasmet miršta nuo nuodingųjų gyvačių įkandimų. Dar maždaug triskart tiek žmonių atsitiktinis susidūrimas su nuodingąja gyvate baigiasi amputacijomis arba neįgalumu visam gyvenimui.
Didžiulė bėda labai apmaudi. Juk, palyginti su daugeliu kitų rimtų sveikatos sutrikimų, panaikinti gyvatės įkandimo žalą gana lengva. Nuo visų rūšių gyvačių nuodų yra sukurta priešnuodžių, jų suleidus per palyginti trumpą laiko tarpą – nuo vienos iki keturių valandų (priklausomai nuo gyvatės) – žmogus netrukus visiškai pasveiksta.

Bėda, trumpai tariant, tokia, kad priešnuodžių nepakanka ir jie nepasiekia tų atokių vietovių, kuriose jų dažnai prireikia. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pakartotinai kreipėsi į pasaulio bendruomenę ragindama gaminti daugiau priešnuodžių nuo gyvačių įkandimų. Pasaulyje priešnuodžių tiesiog kritiškai trūksta, ypač besivystančiose Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse. Afrikoje per metus gyvačių aukomis tampa milijonas žmonių, tačiau maždaug tik pusė sulaukia medikų pagalbos.

Kai kurie priešnuodžiai neveiksmingi
PSO duomenimis, priešnuodžių trūksta todėl, kad nepakankamai informuojama apie įkandimų rūšis ir nuodų poveikį, stinga bendrų duomenų apie priešnuodžių poreikį ir kyla didžiulių keblumų aprūpinant priešnuodžiais visus, kuriems jų reikia. Be to, šiuo metu besivystančių šalių rinkoje į akis krenta labai daug neaprobuotų priešnuodžių, todėl nenuostabu, kad visuomenė jais nepasitiki.
„Kai kurios šalys naudoja priešnuodžius, kurie niekada nebuvo tikrinti – ar iš tiesų veikia tuos gyvačių nuodus, kuriems neutralizuoti yra skirti. Todėl dažnai nutinka, kad nukentėję žmonės negali gauti reikiamo gydymo“, – teigia Carissa Etienne, PSO generalinio direktoriaus pavaduotoja sveikatos sistemoms.
Bandydama pataisyti padėtį, PSO neseniai išleido naujas gaires dėl gyvačių priešnuodžių gamybos ir kontrolės, taip pat atidarė interneto svetainę, joje aprašyti nuodingųjų gyvačių gyvenimo ypatumai, jų išvaizda, išvardyti reikiami priešnuodžiai, nurodyta, kur jų galima įsigyti.

Tai žinoti svarbu, nes pasaulyje gyvenančios gyvatės yra labai skirtingos. Daugiau kaip 3 tūkstančiai rūšių suskirstyta į 18 šeimų, labiausiai paplitusios yra šešios: Colubridae (žalčiai), Boidae (smaugliai), Pythonidae (pitonai), Hydrophiidae (jūrinės gyvatės), Elapidae (aspidai) ir Viperidae (angys). Žmonėms pavojingos gyvatės dažniausiai priklauso prie pastarųjų dviejų šeimų. Daugelis jūrinių gyvačių yra labai nuodingos, tačiau jos kanda retai.
Šių dviejų šeimų gyvačių nuodų sudėtis tokia panaši, kad mokslininkams pavyko sukurti priešnuodžius, pagamintus iš labiausiai paplitusių nuodų ir padedančius įgėlus kelioms gyvačių rūšims.
Priešnuodžiai gaminami maždaug dešimtyje pasaulio vietų. „Iliustruotasis mokslas“ aplankė vieną pagrindinių gamintojų – „Instituto Clodomiro Picado“ (ICP), veikiančią Kosta Rikoje. Įmonė tiekia priešnuodžių preparatus visai Centrinei Amerikai, kai kurioms Šiaurės ir Pietų Amerikos šalims, Papua Naujajai Gvinėjai ir keletui Afrikos šalių – iš viso 100 tūkstančių priešnuodžių dozių per metus. Besilankantys įmonėje žurnalo atstovai susipažino su penkiais priešnuodžių gamybos etapais: nuodų paėmimu, šaltuoju džiovinimu, arklio imunizavimu, vakcinos išskyrimu ir fasavimu.

Centrinei Amerikai ICP gamina tik du priešnuodžius – nuo aspidų ir angių įgėlimų, tačiau institutas siekia gaminti veiksmingus priešnuodžius nuo visų šių dviejų šeimų gyvačių įkandimų. Tirdami nuodus, pvz., angių, ICP specialistai stengiasi nustatyti nuodingiausius baltymus ir už jų gamybą atsakingus genus. Suradus šiuos genus ir suleidus jų arkliui, gyvūnas galės gaminti tinkamą universalų priešnuodį.
Šis metodas dar vadinamas DNA vakcinacija, jis buvo sėkmingai išbandytas su geltonžandės kaisakos – pavojingiausios Centrinės Amerikos gyvatės – nuodais. Dabar lieka tik surasti tinkamus genus. Pirmiausia siekiama sukurti vieną veiksmingą priešnuodį visai Pietų Amerikai, vėliau – ir visam pasauliui.

Visapusiški gyvačių nuodai
Gyvatės įkandimas dažnai yra pavojingas gyvybei, tačiau kai kada mokslininkams nuodai reikalingi gyvybiškai svarbiems vaistams gaminti. Geriausias pavyzdys – kaptoprilis, parduodamas „Captoten“ pavadinimu. Šis 1950 metais sukurtas vaistas vartojamas aukštam kraujospūdžiui mažinti, gydyti širdies veiklos sutrikimams ir diabetinei inkstų ligai. Be to, keletas daug žadančių vaistų yra tiriami ICP ir kitose laboratorijose.
„Nuodus sudaro nepaprastai daug elementų, kai kuriuos iš jų galima išskirti ir panaudoti ligoms gydyti“, -– aiškina dr. José Marķa Gutiérrez, ICP tyrimų departamento vadovė.

Šioje srityje daugiausia nuveikta gaminant ankrodo fermentą iš Malaizijoje gyvenančios angies Calloselasma rhodostoma nuodų. Šis fermentas neleidžia susidaryti kraujo krešuliams. Jis stabdo fibrino gamybą, todėl buvo panaudotas kuriant daugelį vaistų.
Vaistas „Aggrastat“, mažinantis krūtinės skausmą, buvo sukurtas naudojant peptidą, gautą iš afrikinės angies nuodų, o daug žadantys tyrimai rodo, kad kontortrostatino baltymas, gautas iš mokasininės gyvatės nuodų, sustabdė 70 procentų pelių krūties vėžio ląstelių dauginimąsi. ICP tiria gyvačių nuodų baltymų naudojimo galimybes naikinant auglius, o gyvačių toksinus bandoma taikyti kovojant su Alzheimerio liga arba, pvz., kraujui skystinti ir nervams stimuliuoti.

ĮDOMU
Nuo nuodų iki priešnuodžių
1 Nuodai imami plikomis rankomis
Gaminant priešnuodžius pirmiausia iš gyvačių paimama nuodų. Įgudę „Instituto Clodomiro Picado“ įmonės darbuotojai dirba be apsauginių pirštinių – šie du prižiūrėtojai niekada nėra nukentėję. Iš pradžių gyvatės atšaldomos, kad nurimtų, po to nuodingieji dantys įleidžiami į ploną plastiko sluoksnį virš specialaus indo. Prižiūrėtojai spaudinėdami išsunkia nuodus iš nuodų liaukų, ir šie sulaša į indą.
2 Brangus skystis atvėsinamas
Gyvatė gali pagaminti įspūdingai daug nuodų. Tiek nuodų geltonžandė kaisaka išleidžia vienu kartu. Vienas skysčio lašelis paimamas analizei ICP laboratorijoje, o likę nuodai šaltai džiovinami. Su šaltai džiovintais nuodais daug paprasčiau dirbti, nes, pavyzdžiui, gerokai sumažėja pavojus, jog į nuodus pateks bakterijų arba virusų.
3 Priešnuodžių pagamina arkliai
Nuodus šaltai išdžiovinus, pradedami gaminti priešnuodžiui reikalingi antikūnai. ICP laiko arklius, kurie ir yra šių antikūnų „gamyklos“. Arkliams suleidus truputį gyvatės nuodų, prasideda imunizacijos procesas. Po 3 mėnesių paimami 3 litrai kraujo. Gyvūnams nepakenkiama, priešingai, jie gyvena ilgiau už kitus arklius.
4 Iš kraujo išskiriami antikūnai
Naudojama tik kraujo plazma, nes tik joje yra antikūnų. Raudonieji kraujo kūneliai, nusėdę kraujo maišelių dugne, suleidžiami atgal arkliui. Tuomet reikia iš plazmos išskirti antikūnus. Tam naudojamos centrifugos, procesas vyksta visiškai steriliose laboratorijose ir užtrunka tik vieną dieną.
5 Pasirengta gelbėti gyvybes
Gamybos proceso pabaigoje lieka itin grynas produktas. Jei jo suleidžiama netrukus, kai tik gyvatė įkerta, jis padeda žmogaus organizmui suardyti nuodus. Priešnuodis fasuojamas mažomis dozėmis, ICP jas siunčia į visą Centrinę Ameriką ir keletą kitų pasaulio šalių. Šiuo metu gaminami dviejų rūšių priešnuodžiai nuo dviejų šeimų gyvačių įkandimų. Ateityje siekiama sukurti vieną priešnuodį, kuris tiktų, jei įgelia bet kokia šių šeimų gyvatė.

Agresyvus žudikas niekuomet nesitraukia
Pavojingiausia Centrinės Amerikos gyvatė – tai geltonžandė kaisaka, dar vadinama terciopelo arba fer-de-lance (ietigalis). Kosta Rikoje jos įkandimai sudaro apie 50 procentų visų gyvačių įgėlimų. Tai nepaprastai agresyvi gyvatė, skirtingai nei dauguma kitų, ji nesitraukia pajutusi artinantis didesnį gyvūną arba žmogų. Priešingai, ji sustingsta ir tyko.
Pirmieji simptomai, kai ji jau įgelia, yra skausmas, pūliavimas iš žaizdelės, vietinis tinimas, odos pūslėjimasis, sustingimas, lengvas karščiavimas ir galvos skausmas. Po 5–6 valandų prasideda kraujavimas iš nosies ir dantenų, kosėjama krauju, atsiranda vidinis kraujavimas, sumažėja kraujospūdis, pykina, prasideda vėmimas, svaigsta galva ir ima skaudėti inkstus. Po 36 valandų apmiršta oda ir raumenys, visas kūnas patiria alerginę reakciją, ima kraujuoti smegenys, nustoja veikti inkstai. Norint išvengti negrįžtamų pažeidimų, priešnuodis turi būti suleistas ne vėliau kaip 4 valandos po įkandimo.

Daugiau straipsnių apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, mažai žinomus mokslo bei istorijos atradimus kiekvieną mėnesį skaitykite žurnale „Iliustruotasis mokslas“. Prenumeruoti žurnalą galite čia.