Stambusis ir smulkusis verslas: vis mažiau vietos priešpriešai
Lietuvoje apie 80% visų įmonių sudaro smulkiosios ir vidutinės bendrovės, sukuriančios daug darbo vietų ir sumokančios mokesčių. Smulkiajam verslui numatyta įvairių paramos ir skatinimo būdų, tačiau partneriai, garantuojantys nuolatinius užsakymus, leidžia gerokai stipriau įsitvirtinti verslo pasaulyje.
Daugelis smulkiųjų verslininkų neslepia, kad jiems su pačiais smulkiaisiais rasti bendrą kalbą yra paprasčiau, tačiau stambiųjų užsakymai kur kas solidesni, leidžia ne tik didinti apyvartą, bet ir rasti kelių eksportui.
Partnerių – šimtai
Pavyzdžiui, vien „Vičiūnų grupė“ perka paslaugas ar produktus iš 820 smulkiųjų ir vidutinių Lietuvos įmonių. Pinigine išraiška šie užsakymai sudaro apie 39% „Vičiūnų grupės“ pirkimų biudžeto. Iš jų 34% teikia gamybos žaliavas ir priedus, 19% – statybos ir remontinės priežiūros paslaugas, 36% sudaro kitas paslaugų sektorius, 11% – transportas ir logistika.
Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas, teigia, kad pasirinkdami dirbti su nedidelėmis bendrovėmis užsitikrina didesnį lankstumą ir greitesnę reakciją į rinkos pokyčius.
„Be to, mažos įmonės mums dažniau gelbėja regionuose, kur stambiosios bendrovės neturi padalinių ir neteikia paslaugų. Pagrindinis smulkesnių maisto tiekėjų pasirinkimo kriterijus būtų prekių ir žaliavų šviežumas, trumpas kelias nuo gamintojo iki užsakovo. Mažas paslaugų ar gamybos tiekėjas gali greičiau reaguoti į specialius pageidavimus, rinkos pokyčius“, – aiškina p. Matijošaitis.
Tarkime, bendrovė, siekianti „Vičiūnų grupei“ teikti statybos ar remontinės priežiūros paslaugas, turi užtikrinti stabilumą, kokybiškai atliktą darbą, būti patikima, turėti patirties ir greitai reaguoti į pokyčius.
„Su kai kuriomis įmonėmis mes bendradarbiaujame jau daugelį metų. Pavyzdžiui, su UAB „Lietpak“ dirbame beveik nuo „Vičiūnų“ įkūrimo pradžios. Kartu augome, vystėmės ir iki šiol glaudžiai bendraujame. „Lietpak“ tapo stambia įmone. Norėtųsi visoms mažoms įmonėms palinkėti, kad išaugtų ir praplėstų savo verslus“, – sako p. Matijošaitis.
Gaudama didelį ilgalaikį užsakymą, smulkioji ar vidutinė bendrovė tampa gerokai konkurencingesnė rinkoje, nes gali užsakovams pateikti konkurencingesnes kainas.
„Ką galime įsigyti Lietuvoje, tą ir įsigyjame. Ką gali sukurti Lietuvos inžinieriai, kiek gali mūsų verslui pagaminti įrengimų, stalų, pakuočių, tiek perkame iš Lietuvos gamintojų“, – pabrėžia p. Matijošaitis ir kartu atkreipia dėmesį, jog, be abejonės, vienas iš kriterijų yra kainos ir darbų ar paslaugų kokybės santykis.
Visi reikalingi
Ypač glaudžiai stambieji ir smulkieji verslininkai bendradarbiauja statybos sektoriuje. Arvydas Avulis, statybų bendrovės „Hanner“ vadovas, sako, kad jo įmonė ne tik daugelį reikiamų paslaugų perka iš smulkiųjų bendrovių, tačiau joms dažniausiai teikia ir pirmenybę.
„Didžioji dalis mūsų samdomų įmonių yra visai nedidelės. Dažniausiai samdome statybų, rangos paslaugas atliekančias įmones. Žinoma, taip pat yra ne viena tiesiogiai su mūsų darbu nesusijusi įmonė: prekybos kanceliarinėmis prekėmis ir panašios“, – kalba verslininkas.
Priežasčių, dėl kurių stambioms bendrovėms derėtų bendradarbiauti su smulkiais verslais, anot p. Avulio, priskaičiuoti galima daug. Pirmiausia, sako verslininkas, nedidelės įmonės yra kur kas lankstesnės, labiau stengiasi dėl kiekvieno kliento. Didžiosioms bendrovėms ypač svarbu, kad ne joms reikėtų derintis prie partnerių verslo principų, o partneriai būtų pasiruošę prisitaikyti.
„Mažas įmones pirmiausia renkamės dėl to, kad jos yra kur kas lankstesnės ir geriau atitinka mūsų poreikius. Didelės bendrovės dažniausiai turi kur kas daugiau klientų, jų darbuotojai dirba ne su vienu projektu ir yra labai užsiėmę. Taip pat jos laikosi tam tikrų darbo standartų, o mums kartais reikia specifinių dalykų. Dėl šios priežasties nedidelės įmonės dažnai daug labiau tinka. Jos turi mažiau klientų, gali prisitaikyti prie mūsų poreikių, su jomis lengviau susikalbėti, jos taip pat dažniausiai kur kas daugiau stengiasi, kad įtiktų ir patenkintų užsakovų poreikius“, – teigia p. Avulis.
Jis taip pat priduria, kad kiekviena maža įmonė gali gauti užsakymų iš stambiųjų, jei sugeba dirbti kokybiškai, atsakingai ir stengiasi gilintis į užsakovo poreikius.
„Nereikia manyti, kad jei esi mažas, tai nereikalingas. Svarbu, kad dirbtum kokybiškai ir suprastum, ko klientui reikia. Jei nori gauti užsakymų, turi įsigilinti į partnerio poreikius“, – dėsto įmonės vadovas.
Kliūčių nemato
Smulkiojo verslo atstovai teigia, kad su stambiaisiais mielai bendradarbiauja.
„Dirbame su tokiomis įmonėmis kaip „Girių bizonas“, „Lytagra“, „Markučiai“, „Betono mozaika“ ir daugybe kitų. Tai, kad esame dar palyginti nedideli, užsakovams nesudaro kliūčių. Priešingai, mes galime reaguoti lanksčiau negu stambios bendrovės. Su kai kuriomis jų taip pat bendradarbiaujame. Taip mes pasididiname savo krovinių srautus, o jiems pasiūlome tokių paslaugų, kurių stambieji neteikia. Taigi laimime visi, o labiausiai lieka patenkintas paskutinis užsakovas, kuriam svarbu ne kas – stambi ar smulki įmonė – krovinį vežė, o tai, kad jis buvo saugiai ir laiku pristatytas“, – pasakoja Gediminas Norkus, Kėdainių UAB „Linėja Transport“ direktorius.
Pirmuosius takus stambiųjų užsakovų link pramynė ir UAB „Savas alus“, prekiaujanti įranga ir medžiagomis, skirtomis alui namuose virti.
„Pradėjome UAB „Švyturys-Utenos alus“ tiekti tam tikrų medžiagų. Kol kas bendradarbiaujame atsargiai, užsakymai dar minimalūs, tačiau tikiuosi, kad ateityje jie didės. Kad sudomintum didžiuosius gamintojus, turi pasiūlyti ką nors tokio, ko jie neturi, bet kas leistų jiems patobulinti savą produktą. Kol kas iš mūsų perkama medžiagų naujoms bandomosioms alus rūšims. Natūralu, kad bendradarbiauti pradedama pamažu, taigi nereikia tikėtis didelių užsakymų iš karto, reikia žiūrėti į perspektyvą“, – sako Marijus Guscevičius, „Savo alaus“ įkūrėjas ir vadovas.
Jolanta Šlapelienė, sostinės UAB „Riekė“, valdančios prekių ženklą „Skonio slėnis“, pardavimo ir rinkodaros direktorė, teigia, kad bendradarbiaujant su stambiomis bendrovėmis kliūčių nejuntama.
„Žinoma, pats irgi turi pasistengti, kad įtiktum klientui ir jis pas tave grįžtų. Ir visai nesvarbu, ar maistas užsakomas 10 žmonių, ar 600, kiekvienas klientas nori būti vienodai gerai aptarnaujamas, skaniai pavalgydinamas. Tiesa, su stambiais užsakovais dažnai bendrauti net paprasčiau: jie žino, ko nori, aiškiai reiškia pageidavimus. O štai smulkieji turi mažiau praktikos, juos reikia labiau įtikinėti, kad toks ar kitoks pasirinkimas būtų geresnis. Vis dėlto kiekvienas klientas svarbus“, – pabrėžia pašnekovė.
Taigi jei smulkioji įmonė pasiūlys įdomų produktą ar paslaugą, garantuos kokybę ir stabilumą, lanksčiai įsiklausys į užsakovo pageidavimus, tikėtina, kad sudomins ir stambiojo verslo atstovus.
Specialisto komentaras
Aldas Kikutis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys:
„Anksčiau stambios bendrovės tiekėjų paprastai dairydavosi Lenkijoje, kitose šalyse, o dabar vis dažniau pasirenkami vietos žaliavos ar paslaugų teikėjai. Prisiminkime, juk anksčiau prekybos tinklai skundėsi, kad mielai prekiautų lietuviškomis daržovėmis, bet jų nepriauginama tiek, kad būtų užtikrinti reikalingi kiekiai. Dabar, ūkiams sustiprėjus, matome gražų abipusį bendradarbiavimą.
Manau, daugelis smulkiojo verslo atstovų gali sudominti stambiuosius. Žinoma, nereikia laukti, kol pastarieji patys ateis ir pasisiūlys iš tavęs pirkti. Reikia būti iniciatyviems, mokėti prisistatyti, ieškoti bendros veiklos sąlyčio.
Ir svarbiausia būti lankstiems, įsiklausyti į klientų poreikius, nes tai yra didžiausias smulkiojo verslo pranašumas.“
Nuomonės
Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas:
„Mūsų grupė perka paslaugas ar produktus iš 820 smulkiųjų ir vidutinių Lietuvos įmonių. Mažos įmonės mums dažniau gelbėja regionuose, kur stambiosios bendrovės neturi padalinių ir neteikia paslaugų. Pagrindinis smulkesnių maisto tiekėjų pasirinkimo kriterijus būtų prekių ir žaliavų šviežumas, trumpas kelias nuo gamintojo iki užsakovo. Mažas paslaugų ar gamybos tiekėjas gali greičiau reaguoti į specialius pageidavimus, rinkos pokyčius.“
Jolanta Šlapelienė, sostinės UAB „Riekė“, valdančios prekių ženklą „Skonio slėnis“, pardavimo ir rinkodaros direktorė:
„Visai nesvarbu, ar maistas užsakomas 10 žmonių, ar 600, kiekvienas klientas nori būti vienodai gerai aptarnaujamas, pavalgydinamas. Tiesa, su stambiaisiais užsakovais dažnai bendrauti paprasčiau: jie žino, ko nori, aiškiai reiškia pageidavimus. O štai smulkieji turi mažiau praktikos, juos reikia labiau įtikinėti, kad toks ar kitoks pasirinkimas būtų geresnis. Vis dėlto kiekvienas klientas svarbus.“
VERSLO TRIBŪNA
Itin maži verslai Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visų įmonių, tačiau dažnai lieka už tradicinio finansavimo ir konsultacinių paslaugų ribų. Kryptingai su smulkaus verslo, ir ypač mikroįmonių finansavimu dirbanti bendrovė „Noviti Finance“ neseniai prisijungė prie Europos Tarybos vystymo banko (CEB) inicijuotos unikalios programos. Joje – ne tik lengvatinė paskola verslui, bet ir nemokamos verslo konsultacijos.
Sustiprėjusi konkurencija bankų sektoriuje verslui atveria naujų greitesnių finansinių paslaugų galimybių, kurias siūlo skaitmeniniai neobankai. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės vis dar linkusios dirbti tik su vienu pagrindiniu savo banku. Patikimas ir lankstus antras bankas šiuolaikiniam verslui jau yra būtinybė – jis padeda užpildyti tuos finansinių paslaugų poreikius, kurių pagrindinis bankas negali ar nespėja patenkinti, tvirtina „SME Bank“ administracijos vadovas Raimondas Berniūnas.
Vilniaus odontologinių paslaugų rinką papildė nauja klinika, priklausanti vienam didžiausių odontologijos tinklų Lietuvoje – „Šypsenos akademijai“. Vasarį pacientus pradėjusi priimti klinika šią savaitę oficialiai pristatyta visuomenei. Atidarymo renginyje dalyvavo ir „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Naujoji „Šypsenos akademijos“ klinika įsikūrė sostinės architektūriniu simboliu tapusiame verslo centre „Business Stadium Central“.
Smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojas „Noviti Finance“ drauge su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) pradėjo unikalią finansavimo priemonę smulkiajam verslui. Ji apima lengvatinę paskolą ir iki 12 mėnesių trunkančią „Verslo augimo programą“ – joje dalyvaujantis verslas laimi du kartus: gauna lengvatinę paskolą iki 50.000 Eur ir nemokamą ekspertinę programą, kurios vertė rinkoje – iki 10.000 Eur. Mikroįmonės jau gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos ir nemokamos ekspertinės mentorių pagalbos.
Marijus Guscevičius, UAB „Savas alus“ įkūrėjas ir vadovas:
„Vienam stambiam aludariui pradėjome tiekti tam tikrų medžiagų. Kol kas bendradarbiaujame atsargiai, užsakymai dar minimalūs, tačiau tikiuosi, kad ateityje jie didės. Kad sudomintum didžiuosius gamintojus, turi pasiūlyti ką nors tokio, ko jie neturi, bet kas leistų jiems patobulinti savą produktą. Natūralu, kad bendradarbiauti pradedama pamažu, taigi nereikia tikėtis didelių užsakymų iš karto, reikia žiūrėti į perspektyvą.“
REKOMENDUOJAME
