Vokiškas kinas – su tamsiomis ir šviesiomis gyvenimo pusėmis

Istorinės praeities įvertinimas, identiteto paieškos, socialinė įtampa, seksualumas, virsmas suaugusiu žmogumi, galiausiai meilė – tai tik keletas visuomenei aktualių temų, kurias nagrinėja šių metų „Vokiško kino dienos“, vykstančios vasario 26 – kovo 26 d. septyniuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Nidoje.

Mūsų kinas – ne toks

Ketvirtus metus Goethe institutas kartu su Austrijos ambasada Vilniuje ir Šveicarijos ambasada Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje atveža kino naujienų iš vokiškai kalbančio Europos regiono – Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos. „Vokiško kino dienų“ programoje – 12 įvairių temų ir žanrų naujausių filmų. „Vokiški filmai turi labai rimto ir sunkiai perkandamo kino reputaciją. Mūsų kino dienos griauna šį trumparegišką stereotipą, – sako Johanna M. Keller, Goethe instituto Lietuvoje vadovė. – Žinoma, tiesa yra tai, kad vokiškas kinas dažnai nagrinėja nemalonius ir sudėtingus gyvenimo aspektus. Tokius, kaip praeities našta, sunkumai ieškant savo tikrojo gyvenimo kelio, migracija ir kt. Tačiau kad šias temas įmanoma pateikti linksmai ir ironiškai, įrodo „Vokiško kino dienos“. Tai yra vokiško kino stiprybė.“ Svarbus „Vokiško kino dienų“ akcentas – režisieriaus Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“, 2013). Jo istorinė tematika aktuali tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, nors abiejų šalių viešojoje erdvėje ji vis dar nesulaukia tinkamo dėmesio. Filme įtaigiai ir jautriai vaizduojama vokiečių vaikų iš buvusių Rytprūsių teritorijos odisėja į Lietuvą pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Rickas Ostermannas po filmo seansų susitiks su žiūrovais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.