Paskutiniai akordai – klasika ir džiazas
Birželio 16 d. vienas žymiausių Rusijos kamerinių ansamblių – „Maskvos solistai“ – populiariąją XVIII–XIX a. klasiką grieš su savo vadovu altininku Jurijumi Bašmetu ir svečiu iš Slovėnijos klarnetininku Darko Brleku.
Klasika
„Klasikos viražais“ pavadinta koncerto programa klausytojus pakvies į W. A. Mozarto, C. M. von Weberio, N. Paganini ir P. Čaikovskio muzikos pasaulį. Pakilią nuotaiką žada koncerto pradžia – skambės vienas populiariausių W. A. Mozarto kūrinių, visiems kone atmintinai žinoma „Mažoji nakties muzika“.
„Maskvos solistų“ repertuare – daugiau kaip 300 pasaulinės klasikos šedevrų ir rečiau skambančių XVII–XXI a. kūrinių – nuo Bacho ir Mozarto iki Schnittke ir Denisovo. Kolektyvas, kuriame 1992 m. susibūrė gabiausi Maskvos konservatorijos auklėtiniai, debiutavo jos Didžiojoje salėje, o po dviejų dienų jau koncertavo prestižinėje Paryžiaus salėje „Plejel“. Šiandien „Maskvos solistai“ – vienas ryškiausių Europos kamerinių ansamblių, pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų, tarp jų – ir 2008 m. „Grammy“ apdovanojimas, kaip geriausiai pasirodžiusiam nedideliam ansambliui.
„Maskvos solistų“ įkūrėjas ir meno vadovas J. Bašmetas, vienas ryškiausių mūsų dienų pasaulio alto virtuozų, šiemet švenčia 60-metį. Kitas vakaro solistas slovėnų klarnetininkas D. Brlekas garsėja ne vien koncertine veikla, bet ir organizaciniais gebėjimais. Laikomas vienu ryškiausių Slovėnijos kultūros vadybininkų, jis yra Liublianos festivalio meno vadovas ir generalinis direktorius, Europos festivalių asociacijos prezidentas. Koncertuodamas Europoje, JAV, Azijoje ir Pietų Amerikoje D. Brlekas atlieka klasikinę bei šiuolaikinę muziką, taip pat specialiai jam sukurtus kūrinius.
Džiazas
Festivalio finalinis akordas bus vasariškai džiazinis. Pirmą kartą Lietuvoje viešės džiazo pianistas Michelis Camilo. Iš Dominikos Respublikos kilęs muzikas birželio 20 d. Nacionalinėje filharmonijoje gros su savo ansambliu „Michel Camilo Trio“ (JAV).
Koncerto programoje – rinktinės pianisto kompozicijos iš 23 jo autorinių albumų, galbūt – ir šis tas iš naujausio solinio M. Camilo rinkinio „What‘s Up?“, išleisto prieš kelias savaites.
„Grammy“, „Latin Grammy“ ir „Emmy“ laureatas M. Camilo bendradarbiauja su iškiliais pasaulio simfoniniais orkestrais (Los Andželo, Kopenhagos filharmonijų, Gran Kanarijos, Barselonos, BBC ir kt.), tituluotais džiazo scenos lyderiais (Dizzy Gillespie, Mongo Santamaria, Arturo Sandovalis, Esperanza Spalding ir kt.).
Į gimtosios muzikos šaknis M. Camilo atsigręžė tik išvykęs į Niujorką, jau būdamas diplomuotas jaunas pianistas. Iki tol nuo 14 metų jis aistringai tyrinėjo džiazą ir nesąlygiškai teikė pirmenybę „gryniesiems“ amerikietiškojo džiazo stiliams – bibopui, svingui. Todėl jis darydavo didelį įspūdį į Dominikos Respubliką atvykstantiems koncertuoti amerikiečių muzikantams: jie išgirsdavo kitatautį, dėstantį savo mintis jų kalba – laisvai ir meistriškai. Tačiau vos jis atsidūrė Niujorke ir pradėjo groti klubuose, ėmė formuotis savitas jo stilius, kurio pamatus sudarė gimtoji muzika, lotyniškieji ritmai, harmonijos.
Jis toks išlieka iki dabar: savitas, temperamentingas, šnekus, atviras ir didelis optimistas. Anot džiazo žurnalo „All About Jazz“, šiam muzikantui stiklinė nei pusiau tuščia, nei pusiau pripildyta, o beveik sklidina, ir jeigu ji kada nors ištuštėtų – jis rastų lengvą būdą vėl ją pripildyti.