Šampanas - geras vardas arba pinigai

Parduoto šampano vertė per pastaruosius du dešimtmečius iki 2007-ųjų beveik pavigubėjo, o paties šampano gamyba išaugo tik apie 20 proc.
Bloomberg nuotr. Didžiausiu šampano priešu šįmet gali tapti pats šampanas. Naujienų agentūra Bloomberg skelbia, jog beveik dešimtmetį nuosekliai kėlę kainas ir visais įmanomais būdais stengęsi pabrėžti šampano išskirtinumą iš kitų pasaulio putojančių vynų, „šampano gamintojai Prancūzijos prekybos tinklus skandina pigiame jauname šampane“. Prieš šventes už butelį gėrimo paprašę mažiau nei 10 EUR, jie grasinasi sugriauti ilgus metus pačių kurtą išskirtinio gėrimo įvaizdį.
Vartotojų džiaugsmui
„Tokių didelių nuolaidų nebuvo nuo 2000-ųjų šampano krizės, kai prestižinis gėrimas smarkiai atpigo po naujo tūkstantmečio sutiktuvių“, – naujienų agentūra cituoja Francisą Pretre'ą, Paryžiaus investicinio banko CM-CIC analitiką. Pasak jo, jei tokios politikos bus laikomasi ir pasibaigus visoms metų sandūros šventėms, šampano gamintojams iškils naujų rimtų sunkumų dėl gėrimo įvaizdžio. Įvairių gėrimų rinkų tyrimus atliekanti „just-drinks.com“ skelbia, jog 2009-aisiais Prancūzijoje, didžiausioje šio gėrimo rinkoje, parduoto šampano vertė turėtų būti beveik dvigubai mažesnė – net jei jo parduota tiek pat, pinigų gamintojai gavo mažiau. Priežastis – ekonominis sunkmetis vartotojus privertė mažinti išlaidas. O tokios tendencijos nemalonumais graso ne tik didiesiems šampano gamintojams ir prekybininkams (tokiems kaip prabangos prekių konglomeratas „LVMH Moet Hennessy Louis Vuitton SA“ ar šampano gamintojų grupė „Laurent-Perrier SA“), bet ir apskritai visai šampano industrijai, kuri vertinama 4,4 mlrd. USD. Anot Bloomberg, rinkdamiesi vynus šventėms vis daugiau prancūzų pirko pigesnius – tokius kaip „Laurent-Pierrer“ grupei priklausančius „Jeanmaire“, „Hubert de Claminger“ ar „Paul Breteuil“ šampanus, jie Prancūzijos prekybos tinkluose kainavo iki 10 EUR. „Šie metai buvo tikrai neeiliniai – visur daugybė nuolaidų, tad kodėl jomis turėtume nesinaudoti?“ – agentūrai sakė paryžietis Didier Campinaras, prieš keletą mėnesių darbo netekęs viešųjų ryšių atstovas. Jis pasakojo įsigijęs 4 butelius LVMH konglomeratui priklausančių „Mercier“ šampano namų gėrimo po 15,70 EUR, nes prekybos centre, kuriame jis apsiperka, pigesnieji „Jeanmaire“ ir „Paul Breteuil“ jau buvo išpirkti. „Turime mažiau pinigų, bet šampano neatsisakysime“, – tikino jis. Panašios strategijos kaip rinkos milžinai laikosi ir kiti šampano gamintojai. Štai „Vranken Pommery-Monopole“, „Boizel Chanoine Champagne“ šampaną prieš šventes pardavinėjo pigiau nei už 13 EUR.
Vienadienė nauda
Anot Carole Duval-Leroy, „Duval-Leroy“ šampano namų prezidentės ir Šampanės vyndarių asociacijos (pranc. Association Viticole Champenoise, AVC) vadovės, gamintojai, nusprendę pigiai pardavinėti jauną šampaną, smukdo šio gėrimo vertę. Jos nuomone, tokia verslo strategija yra trumparegiška. „Tai didžiulė problema, nes sykį kainoms nukritus mums prireiks keleto metų atitaisyti šampanui, kaip prekių ženklui, kaip prestižiniam gėrimui, padarytą žalą“, – teigia p. Duval-Leroy. Ji sako, jog pigiai savo šampaną parduodantys gamintojai turi rūpesčių dėl grynųjų stygiaus, todėl jiems taip svarbu parduoti gėrimą kuo greičiau, o kitiems gamintojams kolegų pasirinkta verslo strategija – ne į naudą. Šampano gamintojai yra labiau pratę kelti kainas nei jas mažinti. Parduoto šampano vertė per pastaruosius du dešimtmečius iki 2007-ųjų beveik padvigubėjo, o paties šampano gamyba išaugo tik apie 20%.
Galimybė kitiems
Už Prancūzijos ribų šampano gamintojų pozicijos irgi nėra tvirtos – pastaraisiais metais šampanas pralaimi kitiems putojantiems vynams. Anot rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor“, pajamos iš ispaniškojo cava ir itališko prosecco 2008 m. ūgtelėjo procentu – Vokietijos ir kitų Europos rinkų vartotojai rinkosi pigesnes alternatyvas. 2008 m. pajamos iš šampano smuko 2,6%. LVMH, kurio portfelyje tokie šampano vardai kaip „Dom Perignon“ ir „Ruinart“, paskelbė, jog pajamos iš vynų ir kitų alkoholinių gėrimų per 9 praėjusių metų mėnesius nukrito 14%. „Vranken“, kurio pigesnio šampano butelis kainuoja vidutiniškai 17 EUR, skelbia, jog vertinant tą patį laikotarpį jų pajamos sumažėjo 3,2%, o „Boizel“ pranešė apie 12% pajamų nuosmukį. Patys prancūzai pirmenybę teikia vietiniams gėrimams, tad pigesnė šampano alternatyva jiems yra prancūziškas putojantis vynas cremant, jo butelis kainuoja 5–8 EUR. „Pirkėjams mieliau parduodu gero cremant nei tikrai pigaus šampano“, – teigia Stephane'as Corazza, vienos vyno parduotuvėlės Paryžiuje šeimininkas. Jis įsitikinęs, jog neverta pirkti pigaus šampano: „Yra ne viena priežastis, kodėl geras šampanas kainuoja daugiau nei kiti putojantys vynai – jo skonis turi būti subalansuotas, jis turi subręsti ir t.t.“
„Šiuo metu Prancūzijos prekiautojai orientuojasi į pigius gėrimas. Turime į šį poreikį atsakyti“, – glaustai pasirinktą verslo strategiją paaiškina „Laurent-Pierrer“ atstovas.
parengė Daiva Sutkutė