Europos Komisija nori žirnių ir pupų

Javus eksportuojančios įmonės kalba apie tai, kad skatins ankštinių kultūrų – žirnių ir pupų – auginimą. Šias kultūras mielai perka europiečiai, jų auginimo technologija ir pelnas panašūs, kaip ir auginant javus. O ūkininkai pažymi, kad jas auginti skatina ES reikalavimai.

Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ prekybos direktorius Baltijos šalims.

**
„Žirnius ir pupas su senais kombainais buvo sunku nuimti. Dabar turime naujų veislių ir modernios technikos. JUDITOS GRIGELYTĖS nuotr.

Ankštinių kultūrų derlius,
tūkst. t. Žirniai Pupos 2008 m. 29,1 4,3
2009 m. 50,3 5,1
2010 m. 42,5 5
2011 m. 47,5 7,4 2012 m. 48,4 10,3 2013 m. 51,4 17 ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS „Matome, kad ūkininkai sėja daugiau tokių techninių kultūrų kaip žirniai ir pupos. Pajamos iš jų, skaičiuojant hektarui, panašios kaip iš kviečių ar rapsų
“, – dėsto Dainius Pilkauskas, AB „Linas Agro Group“ (LAG) prekybos direktorius Baltijos šalims.
LAG skatina žemdirbius auginti šias kultūras, nes jos paklausios eksporto rinkose ir naudojamos pašarams gaminti. Žemdirbiams žirniai ir pupos patrauklūs augalai, nes naudojami sėjomainai. „Žirnius ir pupas vežame į Skandinaviją, Prancūziją. Pagal naudingumą pašarų gamybai juos galima lyginti su sojų trupiniais“, – aiškina p. Pilkauskas. Jis neabejoja, kad Lietuva ir toliau liks kviečių augintojų šalis. Tačiau šalies ūkininkai kasmet galėtų prikulti bent po 100.000 t ankštinių kultūrų.
Dabar žirnių tona superkama po 750 Lt, kviečių – 600 Lt. Derliaus iš hektaro abiejų kultūrų prikuliama panašiai. Ankštines kultūras auginti galima naudojant tą pačią techniką, kaip ir kviečius. Netgi džiovinimui tinka grūdų elevatoriai. „Prieš kelerius metus žmonės bijojo sėti žirnius ir pupas, nes su senais kombainais jas buvo sunku nuimti. Dabar turime naujų veislių ir modernios technikos, todėl ankštinės kultūros perspektyvios“, – dėsto p. Pilkauskas.