Kirto su nuostoliu, pardavė su pelnu

Kuršių nerijos nacionalinis parkas šiemet uždirbo, pasinaudodamas biokuro supirkimo bumu. Tačiau mišką kirtę verslininkai patyrė nuostolių ir jų nekompensavo, nes negalėjo parduoti nukirstos medienos.

Kalnapušių užduotis sustabdyti smėlio invaziją pusiasalyje, o joms atlikus šį darbą ir susiformavus miško humusui, vėliau jas turėtų pakeisti paprastos pušys.

**
Šiemet pirmą kartą parkas uždirbo iš miško kirtimo.

Gamtotvarka Neringoje
* Neringoje 7.000 ha miškų plote auga apie 1.000 ha kalnapušių. Kas dešimt metų jų reikia iškirsti penktadalį. Per metus valstybės ir UNESCO saugomoje teritorijoje iškertama apie 30 ha.
* Pusę šio kiekio savo jėgomis iškerta nacionalinis parkas, vienintelis Lietuvoje turintis teisę gamtotvarkos tikslais užsiimti miško kirtimu. Kitą pusę kirtimo atlieka samdomos bendrovės. * Nedidelę dalį, vos kelis procentus, visų kirtimų parkas parduoda nenukirstu mišku. UAB „Raguvilė“ kalnapušių kirtimo darbus Neringoje baigė kovo 1 d. Tačiau rezultatais nesidžiaugia: verslininkai tvirtina, kad neįvertino sunkumų ir patyrė nuostolių.
„Nenumatėme, kad bus daug nuokalnių, virs technika, reikės nemažai rankų darbo. Tad po darbų galime drąsiai sakyti, jog patyrėme nuostolių. Už hektarą konkurse mūsų pasiūlyta darbų atlikimo kaina – 5.000 Lt tapo per maža. Vien medžius vežti į sandėliavimo vietą vietoj nustatyto ne daugiau kaip 1 km kai kur virto dvigubai ilgesniu nuotoliu. Pamatėme, jog reali kirtimo kaina turėjo būti 7.000 Lt už ha“, – aiškina Virginijus Brazauskas, „Raguvilės“ vadovas. Ankstesniais metais verslininkai patys ir nupirkdavo nukirstą mišką, tačiau šiemet daugiausia iš miško kirtimų uždirbo parkas.
„Anksčiau nuostolius padengdavome, kai nusipirkę medieną ir ją perdirbę parduodavome kaip biokurą, tačiau šiemet, surengus aukcioną, likome su nuostoliais, o pelnas atiteko parkui“, – skaičiuoja p. Brazauskas.
Aušra Feser, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, džiaugiasi, kad šiemet parkas pirmą kartą uždirbo iš miško kirtimo. „Tai nuostolinga veikla ir iš kalnapušių daug neuždirbsi, tačiau vienu metu šoktelėjo biokuro kaina ir mes gavome po 72 Lt už kubinį metrą medienos. Žinant, kad iš hektaro galima prikirsti 100 kubų medienos, nesunku suskaičiuoti, jog pavyks šiek tiek uždirbti, mat už hektarą kertamo miško rangovams sumokėjome 5.000 Lt“, – neslėpė p. Feser. Anksčiau už nukirstą medieną parkas gaudavo kone perpus mažiau – apie 30–40 Lt už kub. m medienos, o pernai ją pardavė po 32 Lt.
Šiuo metu parkas yra pardavęs 620 kub. m medienos už 44.730 Lt ir likusią dalį medienos pardavinėja. Sumokėjęs 15% pajamų mokestį, parkas į savo sąskaitą įsidėjo 38.895 Lt.
Parko atstovai neatmeta galimybės, kad medienos kaina aukcione pakilo, kai šiemet pirmą kartą aukcionas buvo perkeltas į internetą. Manoma, jog taip buvo išvengta galimybės dalyviams susitarti, o ir pritraukta naujų rinkos dalyvių, kurie pakėlė kainą. Tokia aukciono tvarka internete neringiškiai buvo patenkinti. Miško kirtimo darbų aukcione dalyvavo trys įmonės, kainų skirtumas tarp mažiausią kainą pasiūliusių – 30.000 Lt. Tačiau specialistai tikina, kad kainų šuolis biokuro rinkoje buvo laikinas ir tokių kainų kažin ar verta tikėtis ateityje. Didelio pelno iš miško Neringoje niekam nepavyks susikrauti. Mat žemyne iš 1 hektaro miško galima nukirsti daugiau nei 200 kub. m medienos, kurios vertė didesnė nei kalnapušių, tinkamų tik biokurui ar popiermalkėms. Be to, kalnapušių nukertama perpus mažiau iš vieno ha miško.