Trūkinėja visa sistema nuo Briuselio iki Maskvos

Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius: „Jei užkratas plis ir pateks į kiaulių kompleksus, pasekmės visai šalies mėsos perdirbimo pramonei ir ekonomikai neprognozuojamos.“ Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ir Žemės ūkio ministerijos pateikti pirminiai skaičiai neapima visų sektorių, pavyzdžiui, transporto, reeksportuojančių įmonių, kurios gali nukentėti. Be to, neaišku, kaip pavyks suvaldyti ligos plitimą ir kokių priemonių imsis valstybės, su kuriomis prekiaujame. Nuostoliai skaičiuojami per trejus metus – tiek mažiausiai truks įvairūs ribojimai dėl maro. Optimistiškiausiu skaičiavimu, mažiausi galimi nuostoliai per trejus metus galėjo būti 18,5 mln. Lt, tačiau šį scenarijų jau galima vertinti kaip neįgyvendintą svajonę, nes Rusija jau sustabdė importą iš visos ES ir kiaulienos supirkimo kainos pradėjo kristi. Pagal dabartinį realiausią scenarijų skaičiuojama, kad bus patirta 455 mln. Lt nuostolių, uždraudus kiaulienos ir termiškai neapdorotų gaminių bei gyvulinių produktų eksportą į muitų sąjungos šalis. Į ES draudžiama vežti kiaulieną ir gyvas kiaules iš 6 savivaldybių, kuriose rasta maru susirgusių šernų. Negautos augintojų ir perdirbėjų pajamos sudarys apie 1 mlrd. Lt.
18 mlrd. Lt nuostolių Lietuva patirtų, marui išplitus kompleksuose ir uždraudus vežti visus maisto produktus (kartu ir grūdus bei pieną ir pieno gaminius) tiek į muitų sąjungą, tiek į ES. 2013 m. Lietuvos BVP sudarė 119,3 mlrd. Lt.
Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, nespėlioja ateities. Jis viliasi, kad pavyks lokalizuoti maro židinius ir, kai užkratas nebeplis, bus galima tartis su Rusija ir ES, kad būtų ribojamas eksportas tik iš 6 savivaldybių, kuriose rasta užkrėstų šernų.
Griuvo kainų sistema
Dėl Rusijos draudimų sugriuvo visa ES kiaulienos rinka ir kainos krito dešimtadaliu. Kompleksų vadovai teigia, kad gyvas kiaules parduodami vietos perdirbėjams ir veždami į Lenkiją jie dabar jau dirba ties pelningumo riba.
„Mūsų įmonė kiaules kaip vežė į Lenkiją, taip ir veža. Tai nedraudžiama“, – aiškina Saulius Leonavičius, UAB „Idavang“ direktorius.
Bendrovė gamybos nemažina. Tačiau perteklinei produkcijai reikia naujų pirkėjų, tikimasi, kad tokių atsiras Kinijoje.
Dar blogiau veislinių kiaulių augintojams. Lietuvoje ir artimose ES valstybėse veislinių kiaulių rinkos, galima sakyti, nėra. Pardavimai šiose valstybėse niekada nepakeis Rusijos.
Jonas Žultauskas, vieno didžiausių veislininkystės kompleksų UAB „Norsvin Lietuva“ direktorius, sako, kad jo fermoje per metus išauginama 7.000 kiaulių. Vertingiausi – grynakraujai kuiliai. Rusijoje jų būdavo parduodama iki 900. Vieno tokio giminės pratęsėjo kaina – 7.000 Lt. Parduodant mėsai – keli šimtai litų.
Brazilų nepakaks
Panika kyla ir Rusijoje. „Kaliningrado srityje jau stoja gamyklos, nes jie gamindavo iš įvežtinės žaliavos ir dešromis aprūpindavo europinę Rusijos dalį“, – teigia Justas Venckus, UAB „Limstar Group“, eksportuojančios mėsą, generalinis direktorius, šiomis dienomis Maskvoje susitinkantis su partneriais.
Įmonės neturi sukaupusios kiaulienos atsargų, todėl mėsos kaina šalyje šoktelėjo 30–50%. Pridėjus tai, kad dėl ligų draudžiama importuoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vieninteliai tiekėjai liko Argentinos ir Brazilijos augintojai. Tačiau ten nėra tiek kiaulienos, kiek reikia Rusijai. Be to, ji laivais plukdoma bent du mėnesius.
Kiek truks draudimas vežti iš ES, niekas nežino. Tačiau jau aišku, kad Baltijos šalims, Vengrijai, Lenkijai draudimas galios ilgai. Po dviejų mėnesių gali būti leista įvežti iš kai kurių kitų valstybių, nes žaliavos trūksta, be jos Rusija neišsivers.
„Mūsų verslas nesustojo. Iš Europos ir Amerikos bei Naujosios Zelandijos į Rusiją ir Kiniją vežame ne tik kiaulieną, bet ir vištieną bei jautieną. Pirkėjų turime“, – tikina p. Venckus.