Maras gali nušluoti Lietuvos kiaulininkystę

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ES pasiūlė Baltarusijos sieną nuo Lietuvos atskirti tvora, o kiaulių augintojai kalba apie tai, kad jei afrikinis kiaulių maras iš kaimyninės šalies išplis pas mus, tai gali reikšti viso sektoriaus žlugimą.

Jei afrikinis kiaulių maras iš Baltarusijos peržengs bet kurios ES valstybės sienas, bus stabdomas eksportas ir iš Lietuvos. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

Siūlo statyti 500 km tvorą
Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius:
„Netoli Vitebsko rastas dar vienas židinys, ten bus naikinama 19.000 kiaulių. Liga artėja prie Lietuvos ir Latvijos sienų.
Deja, tenka pripažinti, kad Baltarusijoje padėtis nevaldoma. Ligos apimtuose rajonuose gyventojai masiškai skerdžia augintines ir mėsą vežioja giminėms bei pažįstamiems.
Jei ši liga ateitų, stotų mūsų maisto pramonės eksportas, o šiandien vežame į 141 valstybę. Kuriam laikui prekyba būtų apribota, niekas nepasakys. Rusija afrikinio kiaulių maro neįveikia jau 8 m., nors ten sunaikinta daugiau kaip 1 mln. kiaulių.
Kada užkrėstuose kompleksuose bus galima dirbti, neaišku, nes dezinfekuoti sudėtinga, užkratą išnaikinti sunku. Mediniai statiniai tiesiog deginami. Ribojimai tęstųsi mažiausiai penkerius metus.
Mes mėginame apsisaugoti. Vakar pradėti dezinfekuoti krovininiai automobiliai, tam jau gauta 750.000 Lt. Tačiau turime 16 postų ir juos sukontroliuoti sunku. ES paprašėme dar 3,5 mln. EUR, kad galėtume žiemą statyti dezinfekcijai skirtus angarus.
Šiandien išsiuntėme pasiūlymą, kad galėtume formuoti 10 km buferinę zoną. Kitas pasiūlymas – lygiagrečiai su Baltarusijos siena pastatyti 500 km tvorą, kad ji trukdytų gyvūnams judėti iš vienos valstybės į kitą. Statybos kainuotų mažiau nei ligos plitimas į ES.“

Padariniai

ES valstybėje aptikus afrikinio kiaulių maro atvejį iš karto taikomos skubios veiklos priemonės: skelbiamas židinys, paliekamos 3 km ir 10 km apribojimo ir stebėsenos zonos. Ribojamas kiaulių judėjimas šalyje, prekyba kiaulienos ir kitais gyvūninės kilmės produktais. Ligos paveiktuose ūkiuose kiaulės naikinamos. Ūkiai tiesiogiai patiria ekonominių nuostolių. Pvz., dėl 2011 m. klasikinio kiaulių maro protrūkio trys ūkio subjektai tiesiogiai patyrė per 10 mln. Lt nuostolių. Be to, dar pusę metų negalėjo vykdyti ūkinės veiklos, dėl to negavo pajamų. Taip pat buvo taikomi ribojimai mėsos perdirbimo įmonėms bei kiaulių auginimo ūkiams (taikoma iki šiol)
Jei pasireikštų afrikinis kiaulių maras, Rusija uždraustų kiaulienos eksportą iš ES neapibrėžtam laikui. Metinis ES kiaulienos eksportas Rusiją yra apie 3,2 mln. tonų, arba apie 1000 t per dieną. Prognozuojama, kad 1 kg kiaulienos kaina kristų 1–2 Lt. Per dieną nuostolis viršytų 1 mln. Lt

ŠALTINIS: VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA

Afrikinis kiaulių maras Afrikinis kiaulių maras Europoje buvo pasireiškęs Pirėnų pusiasalyje ir Sardinijoje septintajame dešimtmetyje. Liga buvo nustatyta ir Pietų Amerikos bei Karibų baseino šalyse, tačiau ten išnaikinta. Inkubacinis laikotarpis 5–15 dienų. Naminių kiaulių mirštamumas siekia 100%. Viruso DNR neiššifruota.
Perduodama pašarais ar šalutiniais gyvūninias produktais, kurių sudėtyje yra užkrėstos mėsos. Platina erkės. Taip pat galima perduoti per transporto priemones, drabužius.
Pagal klinikinius simptomus afrikinio kiaulių maro neįmanoma atskirti nuo klasikinio. Tiksli diagnozė nustatoma tik laboratoriniais tyrimais.
Žmonėms liga nepavojinga. Ja serga tik kiaulės ir šernai. Ši liga negydoma, sergantys gyvūnai naikinami. Vakcinos nuo šios rūšies maro nėra.
ŠALTINIS: VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA

Kiaulių bandos vnt. Kiaulių skaičius
2010 5.043 656.309
2011 5.539 518.465
2012 7.208 514.031
2013 5.087 619.218
ŠALTINIS: VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA

220 tiek Lietuvoje veikia mėsos perdirbimo įmonių. ŠALTINIS: VALSTYBINĖ MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBA Liūdnos pasekmės lauktų ir perdirbėjų – iš karto būtų uždraustas daugumos produktų eksportas. Kitas scenarijus ne ką linksmesnis. Rusija neslepia: jei afrikinis kiaulių maras bus nustatytas bet kurioje ES valstybėje, visas eksportas iš Sąjungos bus stabdomas. Tai palies ne tik maisto produktus, bet ir pašarus, kitus gyvūninės kilmės produktų turinčius gaminius.
„Jei ši liga mus pasiektų, tai būtų mūsų verslo pabaiga. Visas kiaules tektų naikinti, o bandas iš naujo veisti kompleksuose būtų galima tik po kelerių metų. Ukrainoje buvo deginamos visos fermos, nes taip buvo paprasčiau, nei jas dezinfekuoti“, – sako Kasparas Jurevičius, Dainių komplekso vadovas, jis nurodo ir didžiausius pavojus – tai šernai ir smulkūs ūkininkai, jie kontroliuojami mažiau nei didieji kompleksai.
Draudimo neužteks
Afrikinis maras plinta ne tik per gyvulius, bet ir, pavyzdžiui, per erkes. Prieš keletą metų mūsų šalyje aptikus klasikinio kiaulių maro židinių, gyvų gyvūnų eksportas į Rusiją neatnaujintas iki šiol. „Lietuva – mažas kraštas. Jei vienoje vietoje bus aptiktas židinys, kompleksai iš karto paklius į įvairias apsaugines zonas ir patirsime nuostolių“, – aiškina p. Jurevičius, jis teigia, kad dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio krito supirkimo kainos, įmonė patyrė nuostolių, tačiau veiklos nutraukti nereikėjo.
„Užtenka, kad bet kurią ES valstybę, pavyzdžiui, Latviją, Lenkiją, iš Baltarusijos pasiektų maras, – ir prarastume Rusijos rinką. O ką jau sakyti apie tai, jei liga atsirastų pas mus. Pradžioje 30 km spinduliu būtų išnaikintos visos kiaulės“, – aiškina Edmundas Adomavičius, žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ direktorius.
Verslininkas sako, kad kompleksas, kuriame per metus užauginama apie 20.000 šnipuotųjų, apdraustas nuo panašių nelaimių, tačiau išmoka toli gražu nekompensuotų keleriems metams sustabdyto verslo.
Sudegs arba ne
„Purkšime mašinas, tikrinsime žmonių krepšius, prie sienų šaudysime šernus, tačiau šios priemonės tik mažina tikimybę. Su klasikiniu maru galima kovoti, nes yra vakcina, o nuo afrikinio maro vaistai nesukurti“, – dėsto p. Adomavičius, vien į jo palyginti nedidelę įmonę per dieną atvažiuoja transporto iš trijų valstybių.
Automobiliai gali atvežti ir užkratą.
Verslininkas vaizdžiai apibūdina kaip gyvena: „Su Baltarusija ribojasi Lenkija ir Latvija, ne tik Lietuva. Mes tarsi tarp verdančių ir kunkuliuojančių dervos katilų. Lieka tik laukti, išvirsime ar ne.“
Saulius Leonavičius, didžiausio Lietuvoje kiaulių augintojo UAB „Saerimner“ generalinis direktorius, pritaria, kad jei dėl ligos grėsmės būtų uždarytos sienos, verslui tai būtų tragedija. Šiandien daugiau kaip pusė „Saerimner“ augintinių išvežama į Lenkiją.