Iš šiukšlių – gėlės ir sodai
Kompostuodami šiukšles neringiškiai rūpinsis savo gamta.
Vladimiro Ivanovo nuotr.
65163 Norą pareiškusiems Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyventojams savivaldybė paskelbė išdalinsianti 60 lauko konteinerių, kuriems įsigyti skyrė 14.000 Lt. Savivaldybėje atliekų tvarkymą administruojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) gyventojus aprūpins ir specialiomis virtuvinėmis šiukšliadėžėmis, skirtomis kaupti virtuvės atliekas. Projekto organizatoriai aiškina, kad biokonteineriai Neringoje duos dvigubą naudą: sumažės į sąvartyną išvežamų atliekų kiekis, o gyventojų konteineriuose susidaręs kompostas pravers tvarkant želdinius, sodus ir namų aplinką, kadangi smėlėta pamario žemė nėra derlinga. Juodžemį į Neringą įsivežti yra brangu: apie 20 t jo Klaipėdoje kainuoja 400–450 Lt, o gabenant jį į Nidą, pridėjus kelto bei įvažiavimo į Neringą mokesčius, jis pabrangsta daugiau nei dvigubai. Darius Jasaitis, projektą inicijavusios bendrovės KRATC vadybininkas Neringoje, aiškina, kad vasarą čia biodegraduojančių atliekų susidaro ypač daug, šiuo metu jos yra vežamos į bendrą buitinių atliekų sąvartyną. Kad tokios buityje susidarančios atliekos gali būti naudingos, tikina Vigantas Giedraitis, Neringos savivaldybės meras, jis sako, jog kol kas daugelis apie tai dar nesusimąsto. „Gavę konteinerius gyventojai ne tik patys tvarkys atliekas, bet ir pasigamins vertingo komposto, tinkamo vejoms ar gėlėms auginti“, – sako jis. Meras taip pat pabrėžia ir Neringos geografinį išskirtinumą: „Neringa yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, todėl čia daug dėmesio skiriamas gamtosaugai, racionaliam gamtinių išteklių naudojimui“, – kalba jis ir sako tikintis, kad kompostuojant atliekas bus prisidedama prie švarios, ekologiškai visavertės aplinkos išsaugojimo. Europoje atliekas kompostuoti yra įprasta: iš gyventojų atliekos srenkamos į 200–1.400 litrų talpos konteinerius. Į juos galima mesti beveik visas organines atliekas, atsirandančias virtuvėje ar sode. Tai – žolė, lapai, smulkinti kiaušinių lukštai, kavos, arbatos tirščiai, vaisių, daržovių likučiai, daržo atliekos, susmulkinta mediena. Atliekos konteineriuose per 5–6 mėnesius virsta kompostu – puikia trąša dirvožemiui pagerinti. Konteineriai yra sandarūs, laikantis kompostavimo taisyklių jokio kvapo neskleidžia.
Kavinės nerūšiuoja
Raminta Radavičienė, LR aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja, sveikina tokią Neringos miesto iniciatyvą ir sako, kad tai yra mažas žingsnis įgyvendinant didelį tikslą, numatytą valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei vykdant Europos Sąjungos reikalavimus. „ES įpareigoja vykdyti biologiškai skaidžių komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne užduotis. Šis būdas yra pažangus, kadangi atskirai surenkant tokias atliekas gaminamas aukštos kokybės kompostas“, – kalba p. Radavičienė. Deja, anot jos, kol kas jokia kita šalies savivaldybė panašios iniciatyvos nesiima, nors Aplinkos ministerija joms tokius uždavinius ir formuluoja. „Atskirai surenkamos tik žaliosios atliekos – lapai, žolės, šakos, 40-yje savivaldybių veikia apie 50 tokių aikštelių, į jas žmonės gali atvežti savo atliekas“, – pasakoja pašnekovė. Itin daug biologiškai skaidžių virtuvės atliekų turi viešojo maitinimo įstaigos, reikalaujama, kad jų atsikratyti turėtų taip pat atskirai. Tačiau, anot p. Radavičienės, patirtis rodo, kad atliekos nerūšiuojamos, didžioji dalis maisto atliekų yra maišomos su kitomis ir vežamos į sąvartyną. Taip elgiamasi tikriausiai ne iš nevilties: pašnekovė tikina, kad tokioms įstaigoms atliekų rūšiavimo technologijų ir įrenginių yra pakankamai.
Vladimiro Ivanovo nuotr.
65163 Norą pareiškusiems Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyventojams savivaldybė paskelbė išdalinsianti 60 lauko konteinerių, kuriems įsigyti skyrė 14.000 Lt. Savivaldybėje atliekų tvarkymą administruojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) gyventojus aprūpins ir specialiomis virtuvinėmis šiukšliadėžėmis, skirtomis kaupti virtuvės atliekas. Projekto organizatoriai aiškina, kad biokonteineriai Neringoje duos dvigubą naudą: sumažės į sąvartyną išvežamų atliekų kiekis, o gyventojų konteineriuose susidaręs kompostas pravers tvarkant želdinius, sodus ir namų aplinką, kadangi smėlėta pamario žemė nėra derlinga. Juodžemį į Neringą įsivežti yra brangu: apie 20 t jo Klaipėdoje kainuoja 400–450 Lt, o gabenant jį į Nidą, pridėjus kelto bei įvažiavimo į Neringą mokesčius, jis pabrangsta daugiau nei dvigubai. Darius Jasaitis, projektą inicijavusios bendrovės KRATC vadybininkas Neringoje, aiškina, kad vasarą čia biodegraduojančių atliekų susidaro ypač daug, šiuo metu jos yra vežamos į bendrą buitinių atliekų sąvartyną. Kad tokios buityje susidarančios atliekos gali būti naudingos, tikina Vigantas Giedraitis, Neringos savivaldybės meras, jis sako, jog kol kas daugelis apie tai dar nesusimąsto. „Gavę konteinerius gyventojai ne tik patys tvarkys atliekas, bet ir pasigamins vertingo komposto, tinkamo vejoms ar gėlėms auginti“, – sako jis. Meras taip pat pabrėžia ir Neringos geografinį išskirtinumą: „Neringa yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, todėl čia daug dėmesio skiriamas gamtosaugai, racionaliam gamtinių išteklių naudojimui“, – kalba jis ir sako tikintis, kad kompostuojant atliekas bus prisidedama prie švarios, ekologiškai visavertės aplinkos išsaugojimo. Europoje atliekas kompostuoti yra įprasta: iš gyventojų atliekos srenkamos į 200–1.400 litrų talpos konteinerius. Į juos galima mesti beveik visas organines atliekas, atsirandančias virtuvėje ar sode. Tai – žolė, lapai, smulkinti kiaušinių lukštai, kavos, arbatos tirščiai, vaisių, daržovių likučiai, daržo atliekos, susmulkinta mediena. Atliekos konteineriuose per 5–6 mėnesius virsta kompostu – puikia trąša dirvožemiui pagerinti. Konteineriai yra sandarūs, laikantis kompostavimo taisyklių jokio kvapo neskleidžia.
Kavinės nerūšiuoja
Raminta Radavičienė, LR aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja, sveikina tokią Neringos miesto iniciatyvą ir sako, kad tai yra mažas žingsnis įgyvendinant didelį tikslą, numatytą valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei vykdant Europos Sąjungos reikalavimus. „ES įpareigoja vykdyti biologiškai skaidžių komunalinių atliekų šalinimo sąvartyne užduotis. Šis būdas yra pažangus, kadangi atskirai surenkant tokias atliekas gaminamas aukštos kokybės kompostas“, – kalba p. Radavičienė. Deja, anot jos, kol kas jokia kita šalies savivaldybė panašios iniciatyvos nesiima, nors Aplinkos ministerija joms tokius uždavinius ir formuluoja. „Atskirai surenkamos tik žaliosios atliekos – lapai, žolės, šakos, 40-yje savivaldybių veikia apie 50 tokių aikštelių, į jas žmonės gali atvežti savo atliekas“, – pasakoja pašnekovė. Itin daug biologiškai skaidžių virtuvės atliekų turi viešojo maitinimo įstaigos, reikalaujama, kad jų atsikratyti turėtų taip pat atskirai. Tačiau, anot p. Radavičienės, patirtis rodo, kad atliekos nerūšiuojamos, didžioji dalis maisto atliekų yra maišomos su kitomis ir vežamos į sąvartyną. Taip elgiamasi tikriausiai ne iš nevilties: pašnekovė tikina, kad tokioms įstaigoms atliekų rūšiavimo technologijų ir įrenginių yra pakankamai.
Tik iki birželio 10 d.
fiziniams asmenims nuo 16 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- „Mano pinigai“ - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai
