Skambiausi akordai

Penktadienį, gruodžio 31 d., 19 val. Filharmonijos didžiojoje salėje rengiamas Naujametis koncertas, kuriame dalyvaus Juozo Domarko vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras bei solistai Liora Grodnikaitė (mecosopranas) ir Vytautas Juozapaitis (baritonas).
L. Grodnikaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Reginos Maciūtės dainavimo klasėje įgijusi menų bakalauro diplomą, išvyko studijuoti į Oberlino konservatoriją Ohajo valstijoje (JAV). Ten gavo dainavimo bakalauro ir operos solistės magistro diplomą. Profesinius įgūdžius dainininkė lavino Minesotos operos, Sent Luiso operos teatro bei jaunimo operos studijose "Opera North". Ryškią vietą dainininkės repertuare užima oratorinio žanro kūriniai, dainuoti su Oberlino konservatorijos ir Lietuvos orkestru.
Londono Karališkojo "Covent Garden" operos teatro Vilaro jaunųjų atlikėjų programoje atlikėja debiutavo Kuros vaidmeniu G. Verdi operoje "Likimo galia". Šį sezoną ji dainuoja R. Wagnerio operoje "Reino auksas", G. Verdi "Traviatoje", G. Puccini "Madam Baterflai", F. Glasso "Orfėjuje", dubliuoja vaidmenis G. Verdi "Rigolete" ir "Otele".
1963 m. gimęs V. Juozapaitis - vienas iškiliausių Lietuvos baritonų, dainininkas, kurio balsas skamba daugelyje muzikos renginių, beveik visose Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) spektakliuose. Baigęs vokalo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. V. Prudnikovo klasė), 1989 m. jis debiutavo Kauno muzikiniame teatre Fredžio vaidmeniu F. Loewe operetėje "Mano puikioji ledi", o 1990 m. - LNOBT Volframo vaidmeniu R. Wagnerio "Tanhoizeryje". Tais pačiais metais V. Juozapaitis tapo šio teatro solistu, o 1996 m. - dar ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Solinio dainavimo katedros dėstytoju. 1993 m. dainininkas tapo tarptautinio Luciano Pavarotti vokalistų konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomantu, stažavo Niujorke pas Marleną Malas bei suomių baritoną Tomasą Krause. Keletą metų iš eilės dainininkas dalyvavo Belgijoje įsikūrusio Europos operos ir vokalinio meno centro (E.C.O.V.) projektuose. Išskirtinio dėmesio sulaukė V. Juozapaičio Don Žuanas, kurį dainininkas 1994-1995 m. atliko Prahoje, Čekijos nacionaliniame operos teatre bei per šio teatro gastroles Japonijoje. V. Juozapaitis dainuoja beveik visuose pastarųjų metų LNOBT spektakliuose, vienas įsimintinų pastarojo meto dainininko darbų - Guljelmo vaidmuo W. A. Mozarto operoje "Visos jos tokios" ("Cosi fan tutte"), už jį atlikėjas 1999 m. pelnė "Kristoforo" apdovanojimą.
V. Juozapaičio repertuarą svariai papildo ir baritono partijos oratoriniuose veikaluose, tarp jų - C. Orffo "Carmina Burana", J. Brahmso "Vokiškasis requiem", B. Britteno "Karo requiem", F. Schuberto "Stabat Mater", S. Gubaidulinos "Malda Akvariaus erai". Pastarąjį kūrinį 1992 m. Šlezvigo-Holšteino festivalyje (Vokietija) dirigavo M. Rostropovičius. V. Juozapaitis gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Indijoje, Nepale, Japonijoje, JAV ir Kanadoje. Dalyvavo ir garsiuose festivaliuose - "Senieji ir naujieji keliai į Indiją" (Ispanija, 1992 m.), Šlezvigo-Holšteino (Vokietija, 1992 m.), Savonlinos operos (Suomija, 1993 m.), Zalcburgo (Austrija, 1994 m.), Vroclavo oratorinės muzikos (Lenkija, 1993 m.), Prancūzų šiuolaikinės muzikos kūrėjų simpoziume-festivalyje "Montpelier '93", F. Schuberto-J. Haydno muzikos festivaliuose (Lietuva, 1992, 1997 m.), Vilniaus ir Pažaislio festivalyje.
Solistas bendradarbiavo su garsiais užsienio ir lietuvių dirigentais, parengė vaidmenų Kauno ir Klaipėdos muzikiniuose teatruose, Gento operoje, Čekijos nacionaliniame operos teatre. Už ryškius vaidmenis ir lietuviškos muzikos sklaidą operos solistas V. Juozapaitis 2003 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Pirmojoje koncerto dalyje skambės G. Bizet operos "Karmen" uvertiūra, Habanera Bolero ir Toreadoro kupletai, L. van Beethoveno "Turkų maršas", W. A. Mozarto Don Žuano ir Cerlinos duetas bei Don Žuano arija iš operos "Don Žuanas" ir J. Strausso Valsas "Vienos kraujas". Antrojoje - A. Chačaturiano Valsas iš muzikos M. Lermontovo dramai "Maskaradas", C. Saint-Saenso Dalilos arija iš operos "Samsonas ir Dalila", G. Sviridovo fragmentai iš muzikos kino filmui "Pūga" (pagal A. Puškino apysaką), F. Leharo Hanos ir Danilos duetas iš operetės "Linksmoji našlė", G. Rossini operos "Vilhelmas Telis" uvertiūros fragmentas, Bertos arija ir Figaro kavatina iš operos "Sevilijos kirpėjas" bei Ch. Gounod baleto muzikos "Valpurgijos naktis" fragmentas. Naujametinį vakarą Operos ir baleto teatras savo žiūrovus kviečia pasidžiaugti į teatro sceną sugrįžusiu P. Čaikovskio baletu "Gulbių ežeras". Jau visą šimtmetį "Gulbių ežeras" yra vienas populiariausių baletų pasaulio teatrų repertuare, klasikinis romantinio rusų baleto pavyzdys. Turbūt pasaulyje nėra nė vieno teatro, kuriame nebūtų buvęs pastatytas šis baletas, ir nėra balerinos, kuri nesvajotų šokti žaviosios gulbės Odetos - Odilės. Odetos gulbės tema tapusi apskritai viso baleto simboliu. Turbūt nebuvo tokio laikotarpio Lietuvos balete, kai į jo repertuarą nebūtų įtraukti P. Čaikovskio baletai. Pirmasis, kurį jauna Lietuvos baleto trupė pastatė 1927 m., ir buvo "Gulbių ežeras", iki šių dienų statytas penketą kartų. Šįkart Vilniaus teatro žiūrovai matys svečio iš Rusijos Konstantino Sergejevo choreografijos redakciją. Spektaklį diriguos Liutauras Balčiūnas.