Orkestrantės - su aksomu ir perlais

Daugelyje tautų žinomą posakį "sutinka pagal rūbą... " Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pritaikė pačia elementariausia prasme ir naująjį koncertų sezoną savo muzikantes papuošė dizainerio Juozo Statkevičiaus modeliuotomis suknelėmis. Orkestrantams gražinti ir kiti kolektyvai skiria nemenkai dėmesio, ir pabrėžia, kad muzikantams svarbiausia patogus drabužis.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro nuotr. Audronė Misikonienė, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektų vadovė, "VŽ Savaitgaliui" pasakojo pastebėjusi, jog pasaulyje orkestrantų drabužiai paprastėja, o uniformų laikai jau praėję, dabar atlikėjų apranga yra laisvesnė ir krypsta individualumo link.
Rūta Memėnienė, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro administratorė, pasakoja, jog aukšto lygio kolektyvai scenoje ir vizualiai turi atrodyti patraukliai. Tiek Nacionalinės filharmonijos kolektyvų, tiek užsienio orkestrų atlikėjų sceniniai darbužiai yra iškilmingi, juodi, klasikinio stiliaus. Pasak jos, orkestro atlikėjams vyrams filharmonija frakus yra pasiuvusi ir jie jais koncertuoja iki šiol, moterims prieš ketverius metus taip pat buvo pasiūtos suknelės – bendro stiliaus, bet pagal kiekvienos poreikius. Tačiau, pasak administratorės, orkestrantėms tas pats drabužis atsibodo, tad jos keičia jį įsigytais (beje, dažniausiai užsienyje, nes ten pigiau) arba pačių pasisiūtais aprėdais. Kiek ji žinanti, pas dizainerius besisiuvančiųjų nėra, tik maestro Juozui Domarkui fraką šiam sezonui siuvo tas pats Juozas Statkevičius. Kamerinio orkestro muzikantai ypatingesniais drabužiais aprūpinti prieš metus, o Kauno chorui per 6-erius metus pasiūti du komplektai drabužių – šviesių ir tamsių spalvų. Pirkta ir avalynė, tačiau ji orkestrantėms buvusi nepatogi. Filharmonijos biudžete nėra specialios eilutės aprangai, tačiau ji ar jos detalės keičiamos prireikus.
Agnė Kubilienė, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadybininkė, tvirtino, jog koncertinių organizacijų požiūris į sceninę aprangą buvęs chaotiškas, matomesni ir išraiškingesni buvo tik solistų koncertiniai drabužiai, o orkestrantai jais rūpinosi patys. Bet, kad ir kas keistųsi, orkestrantų apranga, pasak jos, ir artimiausiu metu asocijuosis tik su tamsiomis spalvomis. Pasak jos, nors muzikos mėgėjams koncertų metu sceninė apranga ne itin rūpi, ji padeda gerinti orkestro įvaizdį.
Eglė Ulienė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro redaktorė, tai pat sutinka, jog apranga yra vienas iš elementų, padedančių gerinti orkestro įvaizdį, tačiau jų teatrui tai nėra itin aktualu, nes orkestras "sėdi duobėje ir nėra labai matomas". Tiesa, galioja bendra nuostata, kad jų drabužiai turi būti paprasti, kuklūs, tamsūs. Jais rūpinasi patys muzikantai.