2001 m. lietuviškame kino versle: statistika, nuopoliai, prognozės

2001 m. lietuviška kino rinka buvo stabili ir neišgyveno labai didelių pokyčių: per metus įvyko 122 filmų premjeros. Bendrosios pajamos, gautos už jas sykiu su nepremjeriniais filmais, yra vos 2,74% didesnės nei 2000 m.

Kino platinimo kompanijų pasiskirstymas rinkoje pagal pajamas, 2001 01-12 Bombos filmai 32,86
CineMark 17,36
Garsų pasaulio įrašai 16,65
ACME filmai 13,23
BDG filmai 9,71
Amfiteatro filmai 4,01%
Lietuvos kinas 3,70
Makrofilmai 1,85
Kino teatras "Lietuva" 0,36
Kino projektai 0,26

Šaltinis: Kino platintojų asociacija Tačiau, turint galvoje, jog žiūrovų skaičius 2001 m. sumažėjo 8,81% (2000 m. jų buvo 1,93 mln., 2001 m. - 1,76 mln.) peršasi išvada, jog situacija kino rinkoje per praėjusius metus nežymiai pablogėjo. Dėl to visų pirma reiktų kaltinti bilietų branginimo politiką (vidutinė bilietų į kiną kaina padidėjo 1 Lt (nuo 7,96 Lt iki 8,96 Lt), dėl kurios nukentėjo mažiau uždirbantys kino mėgėjai. Realiai šis pasikeitimas yra didesnis, nes provincijoje filmai rodomi vos už 3 Lt, o tai gerokai sumažina didžiuosiuose miestuose nusistovėjusį vidurkį (10 - 12 Lt, o kai kur net 14 Lt). Antra svari priežastis - masinis kino teatrų naikinimas. Vien tik Vilniaus mieste 2001 m. uždaryti "Vilnius" ir "Helios", taigi čia liko tik keturi kino teatrai ("Lietuva", "Vingis", "Kino tvanas" ir "Skalvija"), bet didžiųjų filmų premjeros vyksta tik dviejuose. Tokia kino teatrų stoka akivaizdžiai atsispindi kino platinimo kompanijų konkurencijoje. Kiekviena iš jų nori išleisti į ekranus planuojamus naujus filmus. Jiems nespėjus "įsivažiuoti", po savaitės reklaminiai skelbimai jau kviečia į kitas premjeras. Taip nukenčia kino platintojai (iš dalies ir kino teatrai), kurių metinės pajamos galėtų būti didesnės, ir žiūrovai, kurie dėl pinigų stygiaus negali nueit į daugumą filmų arba tiesiog nespėja to padaryti. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kuris greičiausiai net neturi teisingos informacijos apie lietuvišką kino rinką, labai norėjo iš didžiausią salę šalyje turinčio kino teatro "Lietuva" padaryti n-tąją hyper parduotuvę ar kokį maxi pramogų centrą. Kol kas piktdžiugiškų kino meno griovimo planų įgyvendinti nepavyko, todėl galima tikėtis 2002 m. lietuviška kino rinka ženkliai atsigaus. Juolab, žiūrovų dėmesio laukia daugybė intriguojančių, įdomių ir kaip niekad gerų kino patiekalų.