Devynerių metų ilgio Grūto parko byla

Mokėti ar nemokėti autorių atlyginimus už Grūto parko skulptūras, – kol teismai taško nededa, jį grasinasi padėti Viliumas Malinauskas, Grūto parko įkūrėjas. „Pavargau. Gali ateiti laikas, kai baigsis kantrybė ir spjausiu į viską“, – apie tai, kad pasibaigus panaudos terminui valstybei gali būti pasiūlyta susirinkti sovietinius „balvonus“ iš Grūto parko, kalba p. Malinauskas.

42 sovietiniai paminklai VšĮ „Hesonos klubas“ perduoti 1998 m. Vyriausybės nutarimu. Neatlygintinai šiais paminklais Grūto parkas gali naudotis iki 2020 m. – po penkerių metų sutartį reikės atnaujinti. Nors panaudos sutartyje apie trečiųjų asmenų teises į perduotus kūrinius nenurodoma, teisminiai ginčai dėl autorių atlyginimų tęsiasi jau devynerius metus.

„Hesonos klubo“ savininkas įsitikinęs, kad okupacinio laikotarpio relikvijų perkėlimas į Grūto parko teritoriją nesuteikė jokio pagrindo skulptūrų autoriams reikalauti autorių atlyginimų. O skulptūrų atvaizdai gali būti naudojami neatsiklausus autoriaus ir nemokant autorių atlyginimų.

Tačiau LATGA-A ir skulptūrų autoriai ar autorių teisių paveldėtojai laikosi visiškai kitos pozicijos ir reikalauja teismo įpareigoti viešai nerodyti komerciniais tikslais LATGA-A atstovaujamų autorių kūrinių „Kryžkalnio motina“, ,,Keturi komunarai“, „Leninas“, „Sniečkus“ ir kitų, kol nėra sudaryta sutartis dėl jų su LATGA-A. O už viešą eksponavimą Grūto parke nuo 2006 m. reikalauja sumokėti maždaug 58.000 Eur.

Rodyti, bet neuždarbiauti

Praėjusią savaitę Lietuvos apygardos teismas patvirtino: ,,Hesonos klubas“, perėmęs laikinai neatlygintinai naudoti nuolatinėje ekspozicijoje autorių kūrinius, įgyvendina valstybės jam perduotą autoriaus turtinę kūrinio išstatymo teisę. Tad reikalavimai dėl kompensacijų autoriams – atmestini.

Tačiau LATGA-A atstovaujamų autorių kūrinių nei Grūto parko interneto svetainėje, nei ant kalendorių, nei ant saldainių teismo sprendimu neturėtų būti. Už „Kryžkalnio motinos“ ir „Keturių komunarų“ atvaizdą ant saldainių dėžučių „Grūto parkas“, „Hesonos klubas“ ir saldainių fabrikas „Rūta“ solidariai LATGA-A turės sumokėti 1.182 Eur. Už „Kryžkalnio motiną“ ir ,,Keturis komunarus“ ant atvirukų ,,Hesonos klubui“ ir kompiuterinės veiklos įmonei „Vija“ privalu LATGA-A sumokėti 93 Eur. Už septynių skulptūrų atvaizdą Grūto parko interneto svetainėje „Hesonos klubui“ priteisti dar 27 Eur.

„Sprendimas keistas. Kad ir dėl tų atvirukų. Atvežė, pasiūlė jais prekiauti, ir mes priėmėme. Ar turėjome domėtis, ar atvaizdai ant jų teisėti?“ – nesupranta p. Malinauskas.

Ar skųs teismo sprendimą, verslininkas dar tarsis su advokatu.

„Kai dar šitaip kaišiojami pagaliai, praeina ūpas ką nors daryti“, – skundžiasi p. Malinauskas.

Atsakymo nėra

Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti“ advokatė, partnerė, atkreipia dėmesį, kad sprendimas nėra galutinis ir Aukščiausias Teismas dar gali jį pakeisti.

„Teismas patvirtino didelę dalį LATGA-A reikštų reikalavimų ir konstatavo autorių teisių pažeidimus dėl kūrinių naudojimo ant saldainių, atvirukų ir internete. Taip pat teismas aiškiai patvirtino ir autoriaus neturtinių teisių pažeidimą“, – aiškina teisininkė.

Vis dėlto, jos nuomone, sprendimo dalis, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl kūrinių viešo rodymo teisės, nėra vienareikšmė, – įstatymas aiškiai tokių aplinkybių nereglamentuoja. Tad gali būti, kad nepagrįstai susiaurinta autoriaus teisė viešai demonstruoti kūrinį.

„Tačiau čia susiduria skirtingų laikotarpių teisės normos, todėl ypač reikalingas kasacinio teismo išaiškinimas šiuo klausimu“, – įsitikinusi advokatė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ birželio 2 d.