Įtakingiausi senovės graikai

1 vieta — Filosofas Aristotelis
Pranašumai (+): Aristotelis padėjo Europos filosofijos pamatus; daugiau kaip 2000 metų darė lemiamą įtaką gamtos mokslo raidai; filosofo idėjos turėjo didelę reikšmę ir krikščionybei, ir islamui; visi pagrindiniai jo veikalai iki šiol laikomi klasika.
Trūkumai (-): kai kuriose teorijose Aristotelis darė esminių klaidų; filosofas buvo taip gerbiamas; kad jo išvadomis niekas nedrįso abejotip; kai kuriuose jo veikaluose įžvelgiamas priešiškumas moterims.

Didysis filosofas pagrindė Vakarų civilizaciją
Siaurame kalnuotame pusiasalyje Šiaurės Graikijoje stūkso apirę senovinio pakrantės miestelio griuvėsiai. Graikai turi begales gražesnių ir geriau išlikusių senovės paminklų. Vis dėlto Stageiros miestelio griuvėsiai yra ypatingi, mat būtent čia beveik prieš 2400 metų gimė Graikijos intelektinis švyturys – Aristotelis. Visa Vakarų filosofija ir mentalitetas – mūsų mąstysena ir pasaulėvoka – būtų kitokie, jei nebūtų gyvenęs šis žmogus.

Privilegijuota vaikystė
Aristotelis gimė 384 metais pr. Kr., jau nuo vaikystės buvo aišku, kad jis savo gyvenime daug pasieks. Jo tėvas buvo asmeninis Makedonijos karaliaus gydytojas, kaip ir ištisos jo giminės kartos. Todėl Aristotelis augo išskirtinėmis sąlygomis kartu su Makedonijos didikų vaikais ir gavo geriausią to meto išsilavinimą.
Labai greitai paaiškėjo, kad gydytojo sūnus yra itin gabus beveik visoms intelektinėms disciplinoms. Fizika, biologija, psichologija, filosofija, matematika – viskas domino jaunąjį graiką, jis taip rijo žinias, kad mokytojai greitai turėjo pripažinti nebegalį jo daugiau nieko išmokyti.
Sulaukęs aštuoniolikos Aristotelis buvo išsiųstas į Atėnus studijuoti Platono akademijoje – geriausioje visame antikos pasaulyje mokykloje.

Nesutarė su Platonu
Studijuojant akademijoje Aristotelio gabumai atsiskleidė visa jėga. Platonas buvo filosofo Sokrato mokinys, o jo mokykla – pirmoji aukštojo mokslo institucija Vakarų pasaulyje. Aristotelis greitai tapo svarbiausiu Platono mokiniu, pats filosofas jį pagarbiai vadindavo „protu“.
Tačiau šių dviejų vyrų pažiūros daugeliu klausimų smarkiai skyrėsi. Aristotelis siekė paaiškinti pagrindinius fizinio pasaulio principus tyrinėdamas daiktus ir reiškinius. O Platonas laikė fizinį pasaulį dvasinio pasaulio atspindžiu, į dvasinį pasaulį ir buvo nutaikytos jo filosofinės idėjos.
Todėl po Platono mirties 347 metais pr. Kr. mokyklai vadovauti ėmėsi ne Aristotelis, o kitas Platono mokinys. Netrukus trisdešimt septynerių Aristotelis paliko Atėnus ir apsigyveno Lesbo saloje, jis atsidėjo gamtos tyrinėjimams.
Su didžiuliu užsidegimu Aristotelis studijavo salos augaliją ir Egėjo jūros gyvūniją. Jis kruopščiai tyrinėjo kiekvieną augalą ir kiekvieną jūros gyvį, tapo vienu iš zoologijos pionierių.

Aristotelis žinojo viską
343 m. pr. Kr. Aristotelis buvo pakviestas į Makedoniją, ten jam buvo pavesta lavinti Makedonijos karaliaus sūnų, vėliau tapusį Aleksandru Didžiuoju. Aristotelis mokė karaliaus atžalą retorikos, gamtos mokslų bei politikos ir turėjo didelę įtaką šio jauno makedoniečio audringam gyvenimui.
Po trejų metų Aristotelis grįžo į Atėnus ir įsteigė savo mokyklą, ji vadinosi Likėjus (Lykeion). Čia jis surinko pirmą tikrą mokslinę biblioteką Vakaruose. Vadovaudamas Likėjui Aristotelis parašė keletą svarbiausių savo veikalų.
Aristotelis domėjosi beveik kiekviena savo epochos tema ir sukūrė pagrindinį tyrimo metodą, jis vėliau tapo bemaž viso Europos mokslo pagrindu.
Jo filosofinės idėjos apie etiką, moralę, teologiją ir kt. pasklido Artimuosiuose Rytuose ir turėjo lemiamą reikšmę krikščioniškajai ir islamo etikai. O jo mokslinės teorijos astronomijos, zoologijos, anatomijos ir fizikos srityse darė įtaką bemaž visai intelektinės minties raidai Europoje iki pat XVII amžiaus.
Be galo platus Aristotelio akiratis verčia kai kuriuos mokslininkus manyti, kad filosofas žinojo viską, ką buvo verta žinoti, ir iki šiol nėra buvę jam lygių.

Bėgo gelbėdamas gyvybę
Kai Aleksandras Didysis 323 metais žuvo viename iš savo žygių rytuose, Aristotelio karjera Atėnuose baigėsi. Po Makedonijos karaliaus žūties miesto-valstybės piliečiams įsižiebė viltis sugrąžinti Atėnams laisvę. Aristotelis palaikė artimus ryšius su makedonų dinastijos valdovais, todėl nebuvo mėgstamas graikų.
Galiausiai Aristoteliui teko bėgti iš miesto. Jis puikiai žinojo, kad atėniečiai prieš 76 metus nuteisė myriop filosofą Sokratą „Nenorėjau leisti atėniečiams dusyk nusikalsti filosofijai“, – sausai pakomentavo Aristotelis.
Todėl senasis filosofas išvyko į gimtąją Chalkidę Šiaurės Graikijoje. Aristotelis mirė 322 m. pr. Kr. sulaukęs 61 metų amžiaus natūralia mirtimi.

2 vieta — Aleksandras Didysis (356–323 pr. Kr.)
+ Savo užkariavimais skleidė graikų kultūrą dabartinėje Artimųjų Rytų teritorijoje ir Azijoje.
- Jo imperija išsilaikė tik iki valdovo mirties, vėliau buvo suskaldyta keleto pilietinių karų.

3 vieta — Pitagoras (apie 580–500 pr. Kr.)
+ Vienas žymiausių istorijoje matematikų, išgarsėjęs savo teoremomis.
- Kai kurie Pitagoro matematiniai „išradimai“ buvo nukopijuoti nuo babiloniečių.

4 vieta — Homeras (8 amžius pr. Kr.)
+ Didžiausias antikos poetas, jo kūriniai iki šiol yra vieni svarbiausių literatūros istorijoje.
- Daug kas verčia manyti, kad Homeras tiesiog užrašė žodinius padavimus.

5 vieta — Sokratas (469–399 pr. Kr.)
+ Vienas žymiausių antikos mąstytojų, įkvėpęs Platoną ir kitus filosofus.
- Sokratas pats nieko neparašė, apie jo idėjas sužinome tik iš kitų šaltinių.

6 vieta — Platonas ( 427–347 pr. Kr.)
+ Europos filosofijos pradininkas kartu su Aristoteliu.
- Elitarinės Platono idėjos buvo tiesiogiai nukreiptos prieš demokratiją, ją jis niekino.

7 vieta — Archimedas (287–212 pr. Kr.)
+ Vienas iškiliausių istorijoje matematikų ir išradėjų.
- Dauguma veikalų apie Archimedo matematiką parašyti praėjus daug laiko po jo mirties.

8 vieta — Herodotas (480–420 pr. Kr.)
+ Laikomas istorijos tėvu, nes pirmasis sistemingai surinko duomenis apie skirtingų kraštų istoriją.
- Herodotas dažnai į savo knygas įtraukdavo išgalvotų istorijų.

9 vieta — Hipokratas (460–370 pr. Kr.)
+ Pirmasis gydymo meną padarė savarankiška profesija.
- Didžioji dalis jo veikalų parašyta ne jo paties, o jo mokinių.

10 vieta — Periklis (495–429 pr. Kr.)
+ Žymiausias Atėnų valstybės vyras, kurio dėka Atėnai tapo kultūros centru.
- Periklio politika privedė prie Peloponeso karo, jis žaibiškai sugriovė Atėnų didybę.