Parodos
- Nuo gruodžio 30 d. Europos parke pristatyta iš bronzos ir granito sukurta skulptūra – skulptoriaus Evaldo Pauzos (g. 1966 m.) „Pinokis“. Tai Europos centro muziejaus „Europos parkas“ įgyvendinto projekto, skirto Teatrų metams (Lietuvos Respublikos Seimas jais paskelbė 2014-uosius) paminėti, dalis. Menininkams buvo siūloma Europos parke sukurti vizualaus meno kūrinį, interpretuojant kitą labai plačią meno sritį, scenos meną – teatrą. E. Pauza šią temą atskleidė meistriškai, jam būdinga realistinės išraiškos forma. Europos parko įkūrėjas ir kraštovaizdžio autorius Gintaras Karosas atkreipia dėmesį, kad E. Pauzos realistiniai ir žmogiško mastelio kūriniai priartina muziejaus lankytojus prie šiuolaikinio meno. Menininko darbai ne pataikauja, bet intriguoja, skatina mąstyti ir ieškoti atsakymų, o kartu yra malonūs liesti rankomis.
- Iki sausio 17 d. Šiaulių dailės galerijoje veikia dvi naujos parodos. Fotografijų parodoje „Tamsioji pasakojimo pusė“ eksponuojamos Kristinos Sereikaitės, Kristinos Gentvainytės, Lauros Valiukevičiūtės, Geistės Kinčinaitytės ir Jurgos Lucos fotografijos. Projektas „Tamsioji pasakojimo pusė“ kviečia sekti šių penkių fotografių pastangomis prisijaukinti nežinios tamsą. Dalyvių darbai kalba skirtingomis temomis, bet visus vienija tyvuliuojanti tamsa – tiek regima, tiek juntama. Patricijos Jurkšaitytės kūrybos parodoje „Marijos miegamasis“ pristatoma gausi jos tapybos kūrinių kolekcija. P. Jurkšaitytė yra neoromantikė, kurianti tapyboje hermetišką, lyg kino juostoje inscenizuotą pasaulį su istorinėmis dekoracijomis, kostiumais ir specialiaisiais efektais. Ji pertapo Renesanso ir XVII amžiaus žymių meistrų šedevrų reprodukcijas, atkurdama interjerus be juose veikiančių personažų.
- Iki vasario 8 d. Kauno M. Žilinsko galerijoje veikia paroda „Aliutė. Dailininkės Aliutės Mečys (1943-2013 m.) asmenybė ir kūryba“. Joje pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatomas lietuvių ir vokiečių kilmės dailininkės kūrybos palikimas. A. Mečys gimė Vokietijoje, Koblenco mieste, 1943 m., lietuvio ir vokietės šeimoje. 1964–1968 m. studijavo Miuncheno dailės akademijoje. Iki 1979 m. dirbo scenografe ir kostiumų dailininke Vakarų Europos televizijos kompanijose ir teatruose. Kaune eksponuojami 1978–2004 m. kūriniai – tapyba, piešiniai, scenografijos eskizai ir spektaklių plakatai, taip pat dailininkės asmeniniai daiktai, dokumentai, laiškai. A. Mečys kūryba – moters menininkės vidinio pasaulio vaizdiniai, perteikti realistiškais ir gąsdinamai siurrealistiškais vaizdais. Dailininkės kūriniai autobiografiški, tiesiogiai susiję su jos kaip Vokietijos „svetimšalės“, menininkės ir moters išgyvenimais. Sukaupusi kone visas XX a. II pusės Vakarų žmogaus gyvenimo kontroversijas, A. Mečys kūryba gali pasirodyti šokiruojanti ir perdėm trikdanti. Todėl ši paroda nepatartina mažamečiams ir jautriems žmonėms (N-7).
- Iki vasario 12 d. Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje (S. Daukanto g. 16) veikia šviesaus atminimo vilniečio architekto ir dailininko Valdo Ozarinsko paroda „Filtrai“. A. Mončio kūrinių nuolatinės ekspozicijos, įrengtos 1999-aisiais, autorius architektas V. Ozarinskas fotografijų seriją „Filtrai“ sukūrė specialiai šiam muziejui. Šia serija čia prasidėjo jo inicijuotas didžiulis projektas „Vidurio Europos vyrų mados 2“, kuriame dalyvauja 17 menininkų. „Aš būsiu pirmasis. Šiam projektui ir sukūriau 12 fotografijos darbų ciklą „Filtrai“, – pristatydamas projektą pasakojo V. Ozarinskas. – Tai didžiulės (137 x 300 cm) fotografijos. Šiek tiek socializuotas projektas: juk kiekvienas turime savo filtrą ir savaip žiūrime į gyvenimą. Mano darbai šiuosyk bus beveik juodi, daugumos jų akys – užmerktos.“ V. Ozarinskas gimė 1961 m. Ignalinoje. 1986 m. jis baigė Vilniaus dailės akademijos Architektūros fakultetą, buvo lietuvių architektų grupės „Privati ideologija“, garsėjančios inovacinėmis idėjomis, įkūrėjas ir narys.
- Iki vasario 15 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje tęsiasi žymios JAV lietuvių menininkės Aleksandros Kašubos (g. 1923 m.) kūrybos paroda. Čia eksponuojama unikali skulptūrinė tampraus audinio ir neono šviesos instaliacija „Spektro užuomina“, kuri, bendradarbiaujant su menininke, buvo įgyvendinta pagal 1975 m. jos projektą „Užuomina“. A. Kašuba meno studijas pradėjo Lietuvoje, 1942–1943 m. mokėsi Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1943 m. – Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. artėjant frontui, kartu su vyru Vytautu Kašuba pasitraukė į Vakarus. 1947 m. imigravo į JAV, nuo 1963 m. gyveno ir dirbo Niujorke, 2001 m. persikėlė į Naujosios Meksikos valstiją. Menininkė per aktyvųjį kūrybos laikotarpį išbandė įvairias raiškos priemones: figūrinę keramiką, mozaiką, kūrė abstrakčius sieninius reljefus iš plytų, marmuro, granito, skirtus viešoms JAV miestų erdvėms. Vis dėlto originaliausią A. Kašubos kūrybos dalį sudaro eksperimentinės tampraus audinio struktūros, kurių viena pristatoma šioje parodoje.
