Nematyta Nerijaus Mačiulio pusė

Publikuota: 2012-10-13
Atnaujinta 2015-06-09 16:50
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Nerijus Mačiulis pasakos apie save. Paprasčiausius kasdienius darbo ir asmeninius dalykus, skirtingais būdais supančius daugumą mūsų.Rašinių ciklo “Ką ekonomistai dirba visą dieną”  autorius iš 32 m. ekonomisto išgirdo ir perpasakoja apie pašnekovo darbo rutinas, asmeninio gyvenimo pokyčius, pažiūras, banko ir jo interesų derinimą, nemėgiamą Nourielį Roubinį, mėgstamus skaitinius ir kitus dalykus.(Pirmąjį ciklo rašinį apie dieną su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku galite rasti čia)****
Su Nerijumi Mačiuliu susitikome Vilniuje, Konstitucijos prospekte esančio „Swedbank“ dangoraižio kavinėje.  Prieš interviu įspėjęs, kad laiko turi tik iki 10 valandos ryto, o šalia pasidėjęs telefoną, planšetinį kompiuterį bei puodelį kavos, p. Mačiulis atsilošė krėsle.

Darbas

– Papasakokite apie savo darbo dieną. – Žiūrint, kurią dieną. Šiandien darbo diena prasidėjo 7 valandą „Lietuvos ryto“ televizijos žinių laidoje, kur gyvai diskutavome apie Europos centrinio banko sprendimą pirkti euro zonos valstybių obligacijas, kaip šis sprendimas jas paveiks, ar turės įtakos Lietuvai.Po mūsų pokalbio telekonferencijoje bendrausiu su kitais ekonominių tyrimų padalinio kolegomis, kalbėsime apie pastaruosius įvykius pasaulyje ir mūsų šalyse. Ekonominių tyrimų padalinyje dirba žmonės iš visų pagrindinių valstybių, kuriose dirba „Swedbank“ – Švedijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Kas antrą penktadienį turime tokius virtualius susitikimus, kurių metu diskutuojame apie įvykius pasaulyje, Baltijos šalyse ir kaip jie gali paveikti mūsų prognozes, kokios atsiranda naujos rizikos.

– Kokius darbus tenka dirbti vyriausiajam ekonomistui? – Tipinės veiklos, kurios dažniausiai kartojasi ir kurias atlieka visi padalinio darbuotojai, yra  statistinių duomenų, palyginamoji, ekonometrinė analizės, prognozių rengimas ir tendencijų, kurios gali būti aktualios bankui, banko klientams ir apskirtai visuomenei, paieška. Visada, kai nėra kitų veiklų, tarpus užpildo būtent analizė, ieškojimas to, kas yra svarbu ir verta komunikuoti visuomenei.Dažnai tenka skaityti pranešimus banko klientams, verslo klubuose ir kitose visuomeninėse organizacijose, be to padedame planuoti ir prognozuoti kitų banko padalinių darbuotojams. Kita svarbi dalis yra bendravimas su žiniasklaida, makroekonominių įvykių, Statistikos departamento ar Lietuvos banko pranešimų ir įvykių pasaulio ekonomikoje, komentavimas. Šiuo metu jų yra pakankamai daug, pasaulis išgyvena sudėtingą laikotarpį, todėl natūralu, kad ir ekspertinių įžvalgų paklausa yra pakankamai didelė.Be to, maždaug kartą per savaitę skaitau paskaitas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, šį semestrą skaitau net dvi paskaitas, tai – Matematiniai metodai ekonomikoje ir Investicijų valdymas. Pavasario semestre magistrantams dėstau Makroekonomikos kursą.

– Ar sutapimas, kad Jūsų pažiūros beveik visada sutampa su Jūsų darbovietės komerciniais interesais? – Ar tikrai jos visada sutampa?

– Na, sakau, beveik visada. – Galiu pasakyti vieną dalyką, kad nei savo įžvalgų, nei pažiūrų su darboviete neturiu derinti ir to proceso nėra. Nes mano vadovė yra Cecilia Hermansson, Švedijos „Swedbank“ vyriausioji ekonomistė. Mes niekada nekalbame apie banko produktus ar apie tai, kaip bankas galėtų maksimizuoti savo pajamas. Dvejus metus dirbu „Swedbanke“ ir niekada apie tai neturėjau nei vieno pokalbio. Mūsų pokalbių objektas yra daug platesnis – makroekonomika. Be jokios abejonės, turime atsižvelgti į finansų sektorių, bet tai mes analizuojame visos bankų sistemos lygyje ir žiūrime, kaip jis veikia įmonių investicijas, gyventojų vartojimą, jų taupymo įpročius, vartojimą. Tačiau tai nėra susiję su tuo, ką lyg ir norite pasakyti – banko interesais.

– Gal galėtumėte papasakoti, kaip pradėjote dirbti „Swedbanke“? – Tuo metu dirbau ISM Vadybos ir ekonomikos universitete studijų dekanu ir vieną dieną susitikti papietauti mane pasikvietė Antanas Danys, banko vadybos pirmininkas. Papasakojo apie tai, kad ieško vyriausiojo ekonomisto, kuris galėtų vadovauti naujai įsteigtam Ekonominių tyrimų departamentui – darytų tyrimus ir komunikuotų juos viešai. Buvau vienas iš kandidatų šiam postui.Kadangi universitete dekano pareigose jau buvau dirbęs penkerius metus, norėjau pabandyti save kitoje srityje. Be to, ekonominių tyrimų darymas man visada buvo didesnis prioritetas, nei mokslo vadyba. Šiek tiek pasvarstęs, pasakiau, kad mane domintų toks pasiūlymas. Tuomet turėjau susitikimą su Švedijos „Swedbank“ vyriausiąja ekonomiste Cecilia Hermansson. Su ja diskutavome apie ekonomiką, mano požiūrį į vykstančius procesus pasaulyje, apie tyrimus, kuriuos jie daro. Kadangi matėme, kad galime sėkmingai bendradarbiauti, tai nusprendžiau pabandyti realizuoti save šioje srityje.

– Kaip manote, ar tam, kad Jums buvo pasiūlytas šis darbas turėjo įtakos tai, jog esate libertaras? – Tiesą sakant, nemanau. Vėlgi, susimąsčiau, apie tai, ką Jūs pasakėte dėl mano pažiūrų banko interesų atitikimo. Tikrai galėčiau rasti pavyzdžių, kai mano išsakytos nuomonės apie ekonomikoje vykstančius procesus, rinkos dalyvių elgseną nebūtinai tiesiogiai buvo naudingos bankui.Kuo man labai patinka šis darbas banke tai yra tai, kad turiu visišką autonomiją. Per visą tą laiką, kai dirbu niekada negavau pasiūlymo, kolegų rekomendacijos, prašymo ar juo labiau įsakymo pakomunikuoti kažkokį tai klausimą apie paskolas, indėlius ar kitokius produktus. Tai būtų man visiškai nepriimtina ir, sakyčiau, labai stipriai suvaržytų mano kūrybinę laisvę. Dėl to aš labai vertinu šitą darbą, kad man visiškai nėra daroma įtaka dėl to, ką reikia kalbėti viešoje erdvėje. Galbūt taip sutapo, kad mano libertarios pažiūros iš tiesų neprieštarauja tam, kas svarbu šiai institucijai. Bet aš nemanau, kad bankui, kaip organizacijai, tai yra labai svarbu.

– Ar yra kada nors tekę suabejoti dėl savo įsitikinimų teisingumo? – Aš gyvenime vadovaujuosi keliais principais. Pirmasis – tikėjimas nieko neįrodo, antrasis – įsitikinimai yra didžiausi tiesos priešai, netgi didesni negu melas. Stengiuosi niekada neturėti tokių įsitikinimų, kurie būtų uždari bet kokiam kompromisui ar diskusijai.Galiu labai kokybiškai diskutuoti su ekonomistais, kurie remiasi, pavyzdžiui, keinsistinės minties mokykla. Man visada yra įdomu padiskutuoti su Aušra Maldeikiene, nes ji dauguma klausimų turi kitokią nuomonę. Kiti ekonomistai randa dar kitokių argumentų, bet tai nereiškia, kad aš juos bekompromisiškai atmetu. Visos ekonominės mokyklos, tiek liberalios, tiek labiau kairesnių pažiūrų, turi labai gerų argumentų ir aš tą puikiai suvokiu. Jeigu jos neturėtų gerų argumentų, jeigu jie būtų butaforiniai, netikri, tai jos niekada ir nebūtų įsitvirtinusios pasaulyje.

– Kas yra Jūsų mėgstamiausias ekonomistas? – Galiu pasakyti, kas yra nemėgstamiausias. Jis yra Nourielis Roubini, kuris ir į geras, ir į blogas naujienas ar įvykius pasaulio ekonomikoje reaguoja vienodai. Jis nuolat pranašauja kataklizminius scenarijus.2009 metais prognozavo, kad Latvija devalvuos latą, o paskui ją seks ir Lietuva. Tai neįvyko. Jis garsus tuo, kad paskutinį dešimtmetį prognozuoja įvairiausio pobūdžio krizes įvairiems pasaulio regionams. Kai kuriais atvejais, jis, žinoma, pataiko, pavyzdžiui, dėl JAV nekilnojamojo turto burbulo sprogimo ir didžiulio poveikio visai pasaulinei finansų sistemai. Dabar jis prognozuoja, kad euro zona tikrai iširs ir ją reikia kuo greičiau išardyti, tam, kad būtų išgelbėta Europos Sąjunga. Aš manau, kad toks elgesys yra destruktyvus ir labai neobjektyvus – nepriklausomai nuo to, kas vyksta, jis vis tiek sako, kad viskas bus blogai. Manau, kad tai yra šališkas požiūris. Man labai nepatinka šališki ir kategoriški ekonomistai, kurie yra uždari kitoms nuomonėms. Nežinau, kaip atrodau kitiems ekonomistams Lietuvoje, gali atrodyti, kad aš irgi turiu labai radikalias pažiūras ir esu uždaras kitoms nuomonėms, bet viduje tikrai toks nesu.

– Jeigu p. Roubini dabar sėdėtų šalia mūsų, kokį klausimą jam užduotumėt? – Užduočiau, ir manau, kad užduosiu, nes jis spalį bus Vilniuje. Man būtų įdomu, kodėl neišsipildė jo prognozė, kad Baltijos šalys bus priverstos devalvuoti savo nacionalines valiutas ir, ar jis nemano, kad ta vidinė devalvacija Baltijos šalyse yra daug sėkmingesnis scenarijus, negu tas, kurį jis siūlė ir primygtinai bandė įtikinti visus, kad kitos alternatyvos Latvija ir Lietuva neturi. Įdomu, kaip jis paaiškintų, nes tada jis sakė, kad tai nėra tik nedidelė tikimybė, jis sakė, kad taip bus, ir kito kelio čia nėra.
Švietimas

-  O kaip Jūs pats brendote kaip ekonomistas? – 10 metų praleidau studijuodamas universitetuose. Mano studijos prasidėjo Vytauto Didžiojo universitete, vėliau magistrantūros studijų metu išvažiavau rašyti magistrinį darbą į Daniją, Roskildės universitetą. Tai buvo pirmas patyrimas gyventi atskirai, vienam, studentišką gyvenimą studentų bendrabutyje. Grįžęs pradėjau studijuoti doktorantūroje.Tiesa, vienas pagrindinių motyvų studijuoti doktorantūroje buvo, kad išvengčiau karinės tarnybos. Žinoma, taip pat norėjau toliau gilinti žinias ekonomikos srityje, daryti tyrimus, bet reikia pripažinti, kad ir tarnyba kariuomenėje buvo svarus argumentas. Dabar jau nebėra tokios nesąmonės, kitaip nepavadinsi, kai visi jauni žmonės turi tarnauti armijoje, bet dar visai neseniai taip buvo. Mano doktorantūros studijos truko keturis metus, dalį jų praleidau Ciuricho universiteto Bankininkystės institute, ten ir parašiau didžiąją dalį savo disertacijos apie spekuliacijas valiutų rinkose.Gyvenimas Ciuriche man asmeniškai buvo įdomus tuo, kad studijuodamas magistrantūroje turėjau progą pusmetį gyventi Danijoje, o po to gyvenau Šveicarijoje. Pažinau dvi valstybes, kurios ekonominės politikos prasme, yra radikaliai skirtingos. Danija yra pagrįsta dideliu valstybės vaidmeniu, labai dideliais mokesčiais, didelėmis socialinėmis garantijomis, dideliu viešųjų paslaugų kiekiu – ten visuomenės interesas viršija individualųjį. Šveicarijoje valstybės modelis yra visiškai kitoks. Ten mokesčiai labai maži – PVM tarifas 7 procentai, gyventojų pajamų apmokestinimas trigubai mažesnis negu Lietuvoje ir daug mažesnis valstybės kišimasis į kasdienį gyvenimą, aišku tuo pačiu siūlant ir daug mažiau garantijų. Truputėlį labiau iškeliamas individualizmas, žmogus skatinamas pats savimi rūpintis ir nesitikėti, kad jei jis dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturės pajamų, juo visuomet pasirūpins valstybė.

– Kuri šalis paliko didesnį įspūdį? – Nepavadinčiau to įspūdžiu. Man, kaip studentui tuo metu neturėjusiam darbinių pajamų turėjo labiau patikti valstybė, teikianti daug viešųjų paslaugų, mokanti geras stipendijas. Tačiau, galiu pasakyti, kad gyvenimo kokybė yra įspūdinga abiejose šalyse. Tiek Danijoje, tiek Šveicarijoje žmonės yra laimingi ir skurdas labai mažas. Tiesiog suvokiau, kad pats ekonominio modelio parinkimas nėra nulemiantis valstybės gerovę – yra kiti, svarbesni veiksniai. Kaip studijuojančiam ekonomiką ir analizuojančiam efektyvumo reiškinius ir kriterijus, man pasirodė, kad Šveicarijos modelis turi tam tikrų privalumų, jis yra labiau tinkamas progresui, nes skatina individualų tobulėjimą, neleidžia galvoti, kad, na, jei aš ir nieko nepasieksiu, manimi pasirūpins visuomenė.Aišku, visada galvojau, ką norėčiau matyti savo šalyje – vienokį ar kitokį modelį. Supratau, kad Lietuvoje skandinaviškas modelis veikti negalėtų, ir dabar man keista, kai naiviai galvojama, jog mes galime įgyvendinti skandinavišką politiką. Lietuva neturi esminio ingrediento ir artimiausius 30 metų jo tikrai neturės. Tai yra efektyvus išteklių paskirstymas valstybiniame sektoriuje. Kol jis yra neskaidrus, neefektyvus ir su tam tikrais korupcijos elementais, tol tarp gyventojų bus noras vengti ir nemokėti mokesčių.

– Savo komentaruose žiniasklaidoje kelis kartus esate kalbėjęs apie švietimo svarbą. Pavyzdžiui, kad švietimo sistema turi ugdyti „sąžiningas, moralias, motyvuotas asmenybes“, taip pat tikinote, kad ji gali svariai prisidėti prie jaunimo nedarbo mažinimo. Kaip suprantu, jei palaikote Šveicarijos modelį, pastarųjų metų įgyvendintą švietimo reformą vertinate teigiamai. Ar aš teisus? – Taip, nes problema, su Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra ta, kad ji finansuojama  nepriklausomai nuo to kokį rezultatą suteikia, kokią paslaugą teikia studentui ir kokias studentai įgyja kompetencijas. Ši reforma yra nukreipta į konkurencijos sukūrimą, kad ir kaip tai nepatiktų daugumai valstybinių universitetų atstovų. Vis tik konkuravimas dėl studentų yra labai akivaizdus kelias progreso link, nes tada reikia siekti, kad paskaitų kokybė būtų aukštesnė ir studijų programų turinys aktualus, būtų mokoma tai, ko iš tiesų studentams ir būsimiems specialistams reikės ateityje, o ne tai, ką yra išmokę profesoriai prieš 30 ar 20 metų.Taip, vienareikšmiškai vertinu tokį postūmį, kaip teigiamą. Aišku tai yra tik pirmieji žingsniai ir to kol kas neužtenka. Lietuvoje nėra institucijos, kuri iš esmės tikrintų studijų kokybę, yra tik rinkos mechanizmas, kuris reiškia, kad ilgainiui studentai nebesirinks universitetų, kuriuose studijų kokybė yra prasta, bet tai nėra labai greitas procesas. Deja, tokios institucijos kaip Studijų kokybės vertinimo centras neužtikrina, kad universitetuose nebūtų programų, kurios yra tik tam, kad būtų gautos pajamos.

– Bet ar rinkos valdoma sistema gali išugdyti pakankamai Jūsų aprašytų asmenybių. Pavyzdžiui, jei potencialus studentas tiesiog neturi pakankamai lėšų studijuoti universitete, kas tada? – Finansinis aspektas niekada neturėtų būti barjeras, jei žmogus yra gabus, ši reforma jam kelio studijuoti universitete neužkirto. Maždaug pusė studentų turi visą finansavimą, bet problema yra ta, kad Lietuvoje apskritai į universitetus yra priimami studentai, kurie neturėtų studijuoti. Daroma prielaida, kad kiekvienas žmogus turi pakankamai kompetencijų tam, kad gautų magistro laipsnį. Kodėl taip nėra nei vienoje kitoje pasaulio valstybėje? Tai aišku yra labai tiesiogiai susiję ir su studijų programomis, jeigu kartelė yra nuleidžiama iki tokio žemo lygio, kuri realiai nereikalauja jokių žinių ir specialių gebėjimų, tai tada gali ten studijuoti visi, bet universiteto funkcija yra paruošti tokias kompetencijas, kurias reikia pripažinti ne kiekvienas žmogus gali turėti.
Religija, santuoka ir prisitaikęs intravertas

– Jūsų „Facebook“ profilyje nurodyta, kad esate ignostikas, gal galėtumėte apibrėžti, ką šis terminas reiškia būtent Jums? – Tai reiškia, kad aš negaliu atsakyti į klausimą, ar tikiu, ar netikiu į aukštesnę  būtybę, nes tokios būtybės egzistavimui nėra objektyvaus apibrėžimo ir dėl to negali būti atsakymo į tokį klausimą.

– Ar atsimenate, kokio amžiaus apsisprendėte dėl savo religijos? – Tikrai ne paauglystėje, turbūt, kažkur 25-erių metų, gal šiek tiek anksčiau. Negaliu pasakyti, kad esu ateistas, bet aš neigiu galimybę pažinti objektyvią tiesą. Manau, kad mes neturime instrumentų pamatuoti ir įvertinti, ar yra aukštesnė dievybė, ar ne. Savo gyvenime remiuosi mokslu ir manau, kad tikėjimas nėra labai geras instrumentas, kuris galėtų ir turėtų valdyti mūsų veiksmus ir sprendimus. Man labai patinka Einšteino citata: „Tikėjimas nieko neįrodo. Tam, kad tuo įsitikintumėte užtenka pasivaikščioti po beprotnamį ir pažiūrėti, kuo žmonės ten tiki“. Gal šiek tiek skeptiškas požiūris, bet aš manau, kad reikia remtis žiniomis. Šiuolaikinis mokslas mums atsako apie visatos ir žmogaus kilmę ir yra likę labai mažai vietų, kuriose savo egzistavimui ir buvimui paaiškinti reikėtų tikėjimo.

– Esate vedęs? – Vedžiau (rugsėjo pradžioje - VŽ). Susitikome studijuojant magistrantūrą, taip netyčia išėjo, kad kartu išvažiavome studijuoti į tą patį Roskildės universitetą Danijoje. Ten draugystė pamažu tvirtėjo, vėliau kartu studijavome ir doktorantūros studijose, nors įstojome ir ne vienu metu.  Mes draugavome 10 metų, bet tas bendravimas nebuvo labai artimas visais periodais. Aš vienu doktorantūros metu studijavau Šveicarijoje, Ciuricho universitete, ji tuo metu gyveno Lietuvoje. Tada aš grįžau į Lietuvą, o Vaiva išvažiavo dirbti į Ženevą, du metus ten dirbo „International Telecommunication Union“ ekonomiste, tad teko daug keliauti tarp Šveicarijos ir Lietuvos.

– Kaip apibrėžtumėte terminą santuoka? – Santuoka yra socialinis institutas – formalus pripažinimas ir pareiškimas visuomenei, kad ryšis tarp dviejų žmonių yra labai tamprus ir yra noras bei nusiteikimas tą ryšį palaikyti visą gyvenimą. Mano pažiūros, tiek ekonominės, tiek socialinės yra labai liberalios ir aš manau, kad du, vienas kitą mylintis ir visą gyvenimą kartu praleisti norintys, žmonės turi turėti galimybę tai įteisinti. Tačiau santuoka tikrai nėra būtinas atributas, kuris apibūdintų arba apibrėžtų šeimą.

– Ar turite mėgstamiausią knygą? – Oi, tai tokių knygų turbūt yra labai daug. Pasakysiu, gal dvi paskutines, kurias skaičiau ir kurios man labai patiko. Pirma, tai – Iano McEwano „Solar“, o kita – Sebastiano Faulkso „A week in December“. Tai pastarosios knygos, kurios paliko pėdsaką manyje, bet vaikystėje mano mėgstamiausias autorius buvo J. D. Salingeris. Ir dabar dar kartais paskaitau jo apysakų, anksčiau skaitytų po dešimtis kartų ir padėjusių man suformuoti savo pasaulėžiūrą.

– Save pavadintumėte intravertu ar ekstravertu? – Na, aš, matyt, esu toks prisitaikęs intravertas, nes mano dauguma savybių yra intravertiškos, bet dabartinis mano darbas reikalauja bendrauti su žmonėmis, plačiomis auditorijomis, žiniasklaida. Tai, būnant intravertu, nėra taip paprasta, ir tam tikras ekstravertiškumo elementas yra būtinas.

– Ar nepavargstate nuo žiniasklaidos dėmesio? – Aš nemanau, kad jo yra labai daug. Na, kartais jo būna daug – jei mes darome spaudos konferenciją, kur pristatome apžvalgas, prognozes, tada reikia atsakyti į daug klausimų, bendrauti su laikraščių, radijo, televizijos žurnalistais, sudalyvauti laidose, bet nepasakyčiau, kad kiekviena diena yra to persmelkta. Kadangi, man domėtis pasaulio naujienomis yra įdomu, tai man taip pat įdomu ir pasidalinti savo įžvalgomis su žurnalistais, klientais ir visuomene. Tai nėra kažkas tokio, kas mane vargintų. Jaučiuosi tiktai laimingas, jeigu galiu pasakyti kažką įdomaus ir kas sukuria vertę, padeda suprasti, kaip vystosi ekonomika, kokios yra problemos, kokie yra galimi jų sprendimo būdai ir ko galima tikėtis ateityje.

– Kaip pailsite po darbo? – Vienos geriausių poilsio formų yra sportas – tenisas, kvošas, arba futbolas ir kulinarija. Tuo metu gali pamiršti visus įvykius pasaulyje, nestebėti jų. Paprastai tipinė diena prasideda 6:30, nuo naujienų skaitymo, kas per naktį įvyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje ar yra kažkokių geopolitinių įvykių, kurie gali vienaip ar kitaip pakreipti ekonomikos procesus Lietuvoje ir kitose kaimyninėse šalyse. Naujienų sekimas yra nuolatinė būsena ir nesvarbu, ar atostogos, darbo ar šventinė diena, nuolat seku naujienas iš „Bloomberg“ terminalo ar kitų šaltinių. Dabar labai sunku nežinoti, kas vyksta pasaulyje ir dažnai būna įvykiu, kurie turi didelį poveikį ir Lietuvos ekonomikai.

– Ačiū už pokalbį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VŽ rekomenduoja: naujos knygos

Naujų knygų lentynos turinį trumpai apibūdinčiau taip: dienoraščiai. Tačiau neturėtų jų kratytis tie, kurie...

Laisvalaikis
2019.02.18
Žmonijos ateities variantų beieškant: kas svarbu Premium

2003 m. man buvo 29-eri, ir aš išleidau savo pirmąjį stambesnį kūrinį – futuristinį detektyvą „Genomas 3000“,...

Verslo klasė
2019.02.17
Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 3

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Politologas Antanas Kulakauskas: vienybės nebuvo nei tada, nei dabar 8

Kalendoriaus langelyje – vėl Vasario 16-oji. Apie tai, kur buvome ir kur esame, sulaukę 101-ųjų moderniosios...

Laisvalaikis
2019.02.16
Rotušėje Butkams įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos 3

Vilniaus miesto rotušėje modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams Viktorui ir Danguolei Butkams penktadienį...

Laisvalaikis
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  9

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
12 metų LEGO dirbanti D. Staneikaitė-Naldal – apie karjerą, inovacijas ir buriamą legomanų armiją Premium 3

Man visada atrodo šiek tiek magiškai, kai vizitinėje kortelėje perskaitau, kad žmogus kompanijoje yra...

Laisvalaikis
2019.02.15
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 5

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
Placido Domingo Kaune koncertuos su Violeta Urmana

Jau kuris laikas tarp melomanų sklandžiusias kalbas apie tai, kad vasario 16-ąją Kaune koncertuosiantis...

Laisvalaikis
2019.02.14
„Cirque du Soleil“ krepšelyje – dar vienas pirkinys už milijonus

Kanados gigantas „Cirque du Soleil Entertainment Group“ paskelbė įsigijęs „The Works Entertainment“...

Laisvalaikis
2019.02.13
„El Chapo“ Niujorke pripažintas kaltu 2

Joaquinas „El Chapo“ Guzmanas, Meksikos narkotikų kartelio Sinaloa vadas, antradienį...

Laisvalaikis
2019.02.12
Aukcione nepavyko parduoti A. Hitlerio paveikslų

Vokietijos aukcionų namams „Weidler“ nepavyko parduoti penkių paveikslų, kuriuos, kaip teigiama, nutapė nacių...

Laisvalaikis
2019.02.12
Vasario 16-ąją Birmingame – M. K. Čiurlionis virtualioje erdvėje

Lietuvos nepriklausomybės 101-ųjų metinių proga Birmingamo (Didžioji Britanija) koncertų salėje „Symphony...

Laisvalaikis
2019.02.12
20-etė Vilniaus knygų mugė kvies į 500 renginių

Vasario 21–24 d. vyks Tarptautinė Vilniaus knygų mugė (VKM). Savo bičiulius šiemet ji kviečia į pasimatymą...

Laisvalaikis
2019.02.12
Nevalstybinėms kultūros įstaigoms paskirstyta 200.000 Eur

Šešiolikos nevalstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklai 2019 metams paskirstyta 200.000 eurų, tiek...

Laisvalaikis
2019.02.12
„Barbie“ pardavimai perkopė 1 mlrd. USD 1

JAV žaislų gamintoja „Mattel“ paskelbė 2018 m. IV-ojo ketvirčio rezultatus ir nustebino kur kas prastesnių...

Laisvalaikis
2019.02.11
Kultūros ministro komandoje – nauja viceministrė

Pirmadienį darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė,...

Laisvalaikis
2019.02.11
Afganistanas pasmerktas suirutei Premium 5

Afganistanas jau seniai pakrikštytas imperijų kapinėmis. Skelbiamas JAV atsitraukimas iš konflikto gali...

Verslo klasė
2019.02.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau