2025-11-13 09:56

Lenkija sieks visiško atleidimo nuo ES migracijos pakto įsipareigojimų

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lenkija sieks visiško atleidimo nuo Europos Sąjungos (ES) migracijos pakto įsipareigojimų, pranešė lenkų Vidaus reikalų ministerija.

Europos Komisija (EK) pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje sakė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija bei Lietuva, patiria rimtą migracijos spaudimą.

Pastarosioms valstybėms bus suteikta prioritetinė prieiga prie ES migracijos srities paramos priemonių rinkinio, o jų padėtis bus iš naujo įvertinta skubos tvarka, atsižvelgiant į jų padėties pokyčius. 

Be to, EK pažymi, kad Lenkija yra tarp šešių šalių, susiduriančių su „didele migracijos padėtimi“ dėl bendro spaudimo per pastaruosius penkerius metus. Dėl šios priežasties jos turės galimybę kitiems metams prašyti visiško arba dalinio atleidimo nuo ES migracijos pakto įsipareigojimų. 

Paktas leidžia valstybėms narėms remti paveiktas šalis migrantų perkėlimo, finansinės pagalbos ar pagalbos pasienyje priemonėmis.

Lenkija gali siekti vienų metų išimties. Praėjus šiam laikui, EK iš naujo vertintų padėtį. 

Komisijos rekomendacijoje reikalaujama, kad Lenkija pateiktų prašymą ir gautų kvalifikuotos balsų daugumos patvirtinimą. Paktas nenumato priverstinio perkėlimo, o valstybės gali pasirinkti, kaip prisidėti – tokiu būdu užtikrinamas lankstus ir proporcingas bendradarbiavimas.

Problemą mato ir Lietuva

Migracijos procesas yra paliktas savieigai dėl nepakankamai griežto reguliavimo, teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

„Matant mūsų teisinę bazę, migracija yra paleista visiškai savieigai, yra niekaip nereguliuojama, tiek su leidimais laikinai gyventi, tiek su leidimais nuolat gyventi, kalbos mokymosi privalomumas praktiškai nėra kontroliuojamas“, – ketvirtadienį LRT radijuj teigė sostinės meras.

Pasak jo, būtini teisiniai pokyčiai, kurie leistų valdyti migracijos procesą.

„Reikalingas teisinės bazės pakeitimas, kad mes galėtume reguliuoti migracijos srautus, kiek mes įsileidžiame darbo jėgos, kas jie (migrantai – BNS) yra, kaip yra su šeimų vėlesniu įsileidimu“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Meras akcentavo, kad reikia nepakartoti tų klaidų, kurias padarė Vakarų valstybės.

„Matant, kad Lietuvoje migracijos skaičiai yra augantys, darbo migrantai įsikuria vis dažniau, labai svarbu šituos procesus kontroliuoti. Turėti visą tą patirtį, kurią Vakaru valstybės ir miestai (turėjo – BNS) prieš kelis dešimtmečius ir nepakartoti tų klaidų, kurios gali lemti tų dalykų, kurių kiti miestai Vilniui pavydi, praradimą. Turiu omenyje saugumą, estetinę pusę, kaip miestas yra patogus yra gyventi“, – kalbėjo Vilniaus meras.

Mero teigimu, svarbu sukontroliuoti migracijos procesus, kai jie yra neseniai prasidėję.

„Tos pamokos yra žinomos. Labai svarbu toje pradinėje stadijoje, kai pas mus darbo imigrantų procesai tik prasideda, juos valdyti, nepaleisti, kontroliuoti, kad tų klaidų nepakartotume. Nėra procesai nuvažiavę, kad jie būtų nevaldomi, bet labai svarbu ir toje pradžioje turėti teisingus įstatymus, kad jie reguliuotų tinkamai migraciją, kad (...) nereikėtų gailėtis“, – kalbėjo politikas.

Kaip rašė BNS, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio teigė, jog Lietuvoje daugėjant migrantų, auga ir su tuo susijusios grėsmės.

Jo teigimu, išklausę suinteresuotų pusių atstovus komiteto nariai sutarė, kad būtina laiku imtis priemonių užkardyti tas grėsmes.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791