Teismas R. Žemaitaitį kurstymo prieš žydus byloje pripažino kaltu ir skyrė 5.000 Eur baudą
Papildyta opozicijos komentarais
„R. Žemaitaitis (...) paskelbtuose tekstuose (...) ir pasakytoje kalboje viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės“, – posėdžio metu sakė teisėja Nida Vigelienė.
Pasak jos, politikas kitame savo paskelbtame tekste socialiniuose tinkluose šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje vykdytą Holokaustą, tai padarydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
„Teisėjų kolegija nusprendžia R. Žemaitaitį pripažinti kaltu“, – sakė N. Vigelienė.
Peržengia saviraiškos laisvės ribas
Politikas nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Pats R. Žemaitaitis ir jo gynėja Egidija Belevičienė nuosprendžio paskelbime nedalyvavo.
Pasak N. Vigelienės, teismas byloje vertino septynis asmeninėje politiko paskyroje nuo 2023 gegužės iki birželio paskelbtus įrašus, birželio susirašinėjimą su Rūta Janutiene ir gegužę viešai Seime pasakytą kalbą.
„Teisėjų kolegija vertino, kad kaltinamojo R. Žemaitaičio atlikti veiksmai (...) – paskelbti įrašai, išskyrus vieną, ir kalba Seime plenarinio posėdžio metu negali būti pateisinami konstitucine asmens saviraiškos laisve, kurią teisiamojo posėdžio metu akcentavo kaltinamasis“, – kalbėjo teisėja.
„Teisėjų kolegija sprendė, kad įrašai atitinka kaltiname nurodytus Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio objektyviuosius požymius – tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą“, – sakė ji.
N. Vigelienės teigimu, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl įrašų, kuriuose buvo vartojama antisemitinė skaičiuotė, pažymėjo, kad svarbu ne tai, jog, R. Žemaitaičio teigimu, jis išsakė savo kritišką nuomonę į atitinkamus įvykius, rėmėsi patikimais šaltiniais, bet tai, kaip tai yra padaryta, kokiais žodžiais išreikšta.
„R. Žemaitaitis, komentaruose išsakydamas savo nuomonę, pasirinko ir vartojo niekinančią, žmogaus orumą žeminančią ir neapykantą tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei demonstruojančią kalbą“, – dėstė teisėja.
„Tokia viešai reiškiama nuomonė peržengia saviraiškos laisvės ribas, pažeidžia lygiateisiškumo principą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – sakė ji.
Anot N. Vigelienės, aplinkybė, kad pacituota skaičiuotė nėra uždrausta vartoti, nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir veiksmų pavojingumo nešalina.
Teismas nusprendė, kad tikrovės neatitinkančiais įrašais politikas žydus apkaltino vykdžius lietuvių žudynes, vaidinus reikšmingą vaidmenį Lietuvos gyventojų trėmimuose, be jokio pagrindo žydams priskyrė atsakomybę už Pirčiupių ir Kaniukų kaimų gyventojų žudynes, paviešino didžiąja dalimi istoriniais šaltiniais nepatvirtintą žydų tautybės žmonių, kaip prisidėjusių prie trėmimų, sąrašą.
„Buvo propaguojamas priešiškumas žydams, idėja, kad žydai, kaip tautinė grupė, buvo atsakingi už sovietų vykdytas represijas prieš Lietuvos gyventojus, kad žydai vykdė nusikaltimus žmogiškumui“, – kalbėjo N. Vigelienė.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kaltinimą palaikęs prokuroras Justas Laucius siūlė „Nemuno aušros“ vedliui skirti 51.250 Eur baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismo sprendimą vadina politizuotu
R. Žemaitaitis jam paskelbtą nuosprendį vadina politiniu: „Akivaizdu, kad teisėjai, rašydami nuosprendį, skirdami baudą, akivaizdžiai parodė, kad kaip ir būtų išteisinimas, bet turime kažkiek nubausti, turime pamokyti Remigijų, kad negerai taip kalbėti“.
Anot jo, tai rodo skirta dešimt kartų mažesnė bauda, nei prašė prokuroras.
Politikas teigė šį nuosprendį skųsiąs. „Negalima valstybėje leisti politizuotų sprendimų arba veiksmų susidoroti su politiniais oponentais“, – sakė jis.
„Tauta irgi supranta, kad tai yra politizuotas sprendimas. Juolab kad 2024 metų Seimo rinkimuose tauta labai gerai parodė, kad tos kovos priemonės, kurios naudojamos prieš R. Žemaitaitį, jums nepavyks ir jūs jų nenaudokite“, – teigė „aušriečių“ lyderis.
Prokuroras: ne baudos dydis svarbus
Po nuosprendžio paskelbimo prokuroras J. Laucius sakė, kad juo teismas paskelbė, jog vietos antisemitizmui Lietuvoje nėra.
VERSLO TRIBŪNA
Pirmosios dienos naujajame „Ellex Valiunas“ biure „Jasinskio 2“ prasideda ne nuo oficialių kalbų, o nuo garsiai išsprūstančių: „Va čia tai biuras!“ Įkurtuvių šurmulys sklinda po visas erdves: vieni bando, kaip veikia išmaniąja programėle atidaromos durys, kiti tikrina ergonomiškas kėdes ir reguliuojamo aukščio stalus, treti apžiūrinėja biure sukabintą meno kolekciją ar žavisi per langus matoma Senamiesčio panorama, leisdami sau tyliai akimirką pasimėgauti mintimi, kad čia prasideda naujas komandos etapas.
MO muziejus – viena ryškiausių nevyriausybinio sektoriaus kultūros iniciatyvų Lietuvoje. Per mažiau nei dešimtmetį jis tapo ne vien šiuolaikinio meno erdve, bet ir saugia vieta visuomenės refleksijai. Tačiau tokiam vaidmeniui reikalinga ne tik kūrybinė vizija, bet ir laisvė – o ją užtikrinti padeda ilgalaikiai, pasitikėjimu grįsti ryšiai su verslu. Vienas jų – MO partnerystė su „Švyturys-Utenos alus“, prasidėjusi dar prieš muziejaus atidarymą ir iki šiol išliekanti viena tvirčiausių muziejaus atramų.
Lietuva per rekordinį laiką pasiekė Europos gerovės lygį, tačiau šiandien matome, kad prie komforto pripratome per greitai. Įsigalinti tingumo kultūra, augantis lūkesčių ir realybės atotrūkis bei lėtėjantis produktyvumas rodo, kad rizikuojame prarasti konkurencingumą greičiau nei jį sukūrėme.
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
„Teismas Lietuvos valstybės vardu paskelbė, kad antisemitizmui vietos šioje šalyje nėra. Asmenys, skleidžiantys antisemitines idėjas, darantys neapykantos kalbos nusikaltimus, bus baudžiami. Teismui visai nesvarbi jų socialinė padėtis, jų įtaka Lietuvos politikai ar užimamos pareigos. Tai pagrindinė šio nuosprendžio žinia“, – teigė J. Laucius.
Kaltintojas aiškiai neįvardijo, ar jį tenkina paskirta bauda, kuri yra dešimt kartų mažesnė už jo siūlytą.
„Tokiose bylose, kuriose teisiami valdžioje esantys politikai, ne baudos ar bausmės dydis yra svarbus. Svarbus pats faktas jų veiksmų įvertinimo“, – baudos dydį pakomentavo prokuroras.
Pasak kaltintojo, bausmės dydžiui įtakos turėjo tai, kad R. Žemaitaitis nuteistas ne už visą kaltinamojo akto apimtį – dalį epizodų, kurie buvo jam inkriminuoti, teismas įvertino kaip esančius ant ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, bet jos neperžengiančius.
LSDP: gerbiame teismo sprendimą
Su „aušriečiais“ koaliciją sudariusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sako gerbianti teismo sprendimą, tačiau pabrėžia, kad jis nėra galutinis.
„Bet kokios antisemitizmo, neapykantos kalbos ar Holokausto menkinimo formos mums yra nepriimtinos ir nesuderinamos su mūsų vertybėmis“, – teigiama ketvirtadienį feisbuke išplatintame LSDP pranešime.
„Gerbiame teismo sprendimą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad šis sprendimas dar nėra galutinis“, – rašoma jame.
Socialdemokratai akcentavo, kad kova su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu yra įrašyta ir dvidešimtosios Vyriausybės programoje, bendradarbiaujant su įvairiais partneriais tam parengtas veiksmų plano projektas.
„Kaip politinė jėga esame įsipareigoję ginti žmogaus teises, gerbti istorinę atmintį ir užtikrinti, kad viešojoje erdvėje nebūtų toleruojamas neapykantos kurstymas bet kuriai žmonių grupei“, – rašoma pranešime.
„Projektas šiuo metu intensyviai derinamas su institucijomis bei visuomene. Planuojama, kad Vyriausybė patvirtins veiksmų planą kitų metų pradžioje“, – teigiama jame.
Premjerė Inga Ruginienė nuosprendį R. Žemaitaičiui vadina priminimu, jog Lietuvos visuomenėje nėra vietos antisemitizmui.
„Tai yra daugiau kaip priminimas ir toks aiškus ženklas, kad antisemitizmas, neapykantos kurstymas yra visiškai mūsų visuomenėje netoleruojamas dalykas“, – žurnalistams Pakruojyje ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.
Ji tikino kol kas neturėjusi laiko partijos viduje aptarti R. Žemaitaičio perspektyvos likti koalicijoje, paragino sulaukti nuosprendžio įsiteisėjimo.
Baudžiamoji byla R. Žemaitaičiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius. Pernai rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.
Opozicija ragina iš koalicijos šalinti „aušriečius“
Valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį teismui ketvirtadienį pripažinus kaltu dėl kurstymo prieš žydus, opoziciniai Seimo konservatoriai ir liberalai ragina socialdemokratus šalinti politinę jėgą iš daugumos.
Vis tik kol teismo sprendimas byloje nėra įsiteisėjęs, opoziciniai politikai neskuba kalbėti apie apkaltą R. Žemaitaičiui.
„Kadangi tai dar nėra galutinis teismo sprendimas, politinė atsakomybė yra socialdemokratų partijos rankose. Socialdemokratai gali tiesiog pasakyti „viso gero“ Žemaitaičiui ir nutraukti su juo koalicijos sutartį, tai mažiausia, ką jie gali padaryti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tačiau atrodo, kad jiems dabar išsivystęs toks Stokholmo sindromas, kai jie paimti įkaitu Žemaitaičio, ir jiems jau tai pradeda patikti. Jie išsivaduoti iš to įkaito statuso nenori, nesirengia ir jiems gal tokia terpė visai yra komfortabili. Mes raginame išsivaduoti“, – pridūrė politikas.
Paklaustas, ar opozicija siūlys R. Žemaitaičiui inicijuoti apkaltą, jis teigė, kad tai būtų daroma po galutinio teismo sprendimo.
„Tai be abejo, tik po to, kai bus galutinis sprendimas, palaukti reikia. (...) Kai jis (teisinis procesas – BNS) užsibaigs, bus galutiniai sprendimai, aš tikrai manau, kad Seime atsiras apkaltos iniciatyva“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis R. Žemaitaičio byloje įsiteisės po 20 dienų, jeigu nebus pateiktas apeliacinis skundas. Politikas žada skųsti nuosprendį, tuo metu prokuratūra dėl apeliacijos dar nenusprendusi.
„Tas skaldymas bendrapiliečių tautiniu pagrindu yra, matyt, žemiausias politikos lygmuo. Ir jisai kūrėsi taip savo politinį kapitalą, ir nori toliau tą tęsti, bet politika, nemanau, kad yra vieta tokiems reiškiniams“, – apie R. Žemaitaitį kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
Liberalų sąjūdžio ketvirtadienį išplatintame pranešime teigiama, kad LSDP lyderių „atlaidus požiūris“ į apkaltinamąją nuosprendį R. Žemaitaičiui rodo, kad jie „tendencingai ignoruoja teisinės valstybės principus“.
„Socialdemokratams netrukdė, kad pernai R. Žemaitaitį sulaužiusiu priesaiką ir pažeidusiu Konstituciją pripažino Konstitucinis Teismas, netrukdo jiems ir dabar, kai už antisemitizmą jį kaltu pripažino Vilniaus apygardos teismas“, – pranešime cituojamas Seimo liberalų frakcijos seniūnės pavaduotojas Simonas Kairys.
Jo teigimu, socialdemokratų pozicija neatitinka koalicijos sutarties, kurioje numatyta priimti kovos prieš ksenofobiją ir antisemitizmą planą.
„Kviesime socialdemokratus Seime pristatyti, kaip atrodo jų kovos prieš antisemitizmą planas ir ar šiame plane numatyta išimtis jau dviejų teismų antisemitu pripažintam recidyvistui“, – nurodė parlamentaras.
