VSAT vadas: Baltarusija deklaruoja norą bendradarbiauti
Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dviejų pasienio punktų atvėrimo
Atnaujinta VSAT vado ir premjerės komentarais
„Bent jau noras (bendradarbiauti – BNS) buvo deklaruotas“, – žurnalistams prieš Nacionalinio saugumo komisijos posėdį sakė R. Liubajevas.
„Buvo deklaruotas noras toliau tęsti dialogą ir bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis, kalbant apie sienos apsaugos tarnybą, dėl kovos su neteisėta migracija ir kontrabanda“, – pridūrė jis.
Lietuvos pasieniečiai antradienį paragino Baltarusijos kolegas stabdyti kontrabandą ir išleisti joje įstrigusius Lietuvos vilkikus, imtis veiksmų dėl neteisėtos migracijos visame regione.
„Mūsų informacija, kuri buvo perduota dėl kontrolės punktų darbo ateities, bus perduota, kaip jau informavo Baltarusijos atstovai, kompetentingoms institucijoms ir, matyt, artimiausiu metu bus pateiktas atsakymas“, – teigė R. Liubajevas.
Anot jo, Baltarusija savo reikalavimų nekėlė.
Prezidento patarėjui Deividui Matulioniui pirmadienį teigus, kad Lietuvos sienos atvėrimas priklausys nuo Baltarusijos veiksmų, R. Liubajevas sako, pasieniečiai mato teigiamų tendencijų sprendžiant neteisėtos migracijos ir kontrabandos problemas.
„Nuo lapkričio pirmos dienos nebuvo fiksuota neteisėtų migrantų prie mūsų valstybės sienos, nebuvo sulaikymų (...), bendrai mūsų regione situacija su neteisėta migracija gerėja“, – antradienį teigė R. Liubajevas.
„Dėl kontrabandos taip pat matome tam tikrą stabilizavimą, tačiau reikia įvertinti, kaip toliau vystysis situacija (...), mūsų tam tikri veiksmai Lietuvos teritorijoje irgi duoda tam tikrą rezultatą“, – pridūrė jis.
Neveikiančiame Lavoriškių pasienio kontrolės punkte techninėms deryboms antradienį buvo susitikę valstybių sienos apsaugos žinybų vadovų pavaduotojai Donatas Škarnulis ir Romanas Podlinevas.
Vyriausybė spręs dėl pasienio punktų atidarymo
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dviejų pasienio punktų – Medininkų ir Šalčininkų – atvėrimo.
Ministrų kabinetas šiuos punktus su tam tikromis išimtimis spalio 30-ąją uždarė mėnesiui, tai padaryta reaguojant į kontrabandinių balionų civilinei aviacijai keliamą grėsmę.
„Šiandien apžvelgusi ne tik skaičius, bet ir tam tikrus veiksmus, komisija rekomendavo rytoj Vyriausybės posėdyje svarstyti dviejų punktų, kuriuos uždarėme, atidarymo galimybę“, – po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio antradienį sakė premjerė.
„Rytoj į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę ateis šitas klausimas“, – pridūrė ji.
I. Ruginienės teigimu, sumažėję kontrabandinių balionų srautai fiksuojami jau savaitę, dažniausiai balionai sienos neperskrieja.
„Oro uosto veikla yra nesutrikdyta, lėktuvai skrenda, (...) vakar tarnybos padirbėjo iš peties, (...) jau pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai dėl kontrabandos, vakar 30 kratų padaryta, penki sulaikymai“, – teigė premjerė.
Ji sakė, kad sienos atvėrimui pasiruošti reikėtų vienos paros. Be to, premjerė pabrėžė, kad jei grėsmės lygis pakiltų, siena ir vėl būtų užverta.
„Jei situacija pablogės, pasiliekame teisę bet kada vėl uždaryti sienas, arba rytoj jų neatidaryti“, – sakė I. Ruginienė.
Vyriausybės vadovė tvirtino, kad siūlymui atverti pasienio punktus neturėjo įtakos Lenkijos sprendimas pirmadienį atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija.
„Neturėjo jokios įtakos, nes kuomet aš pati skambinau Lenkijos premjerui, tikrai nebuvau įsitikinusi, kad mes sutarsime, kad jie pavėlins, nes jie jau buvo pranešę savo piliečiams, kad jie atveria sienas, ir pavėlino atidarymą dėl to, kad pasišnekėjome ir aš to paprašiau“, – sakė I. Ruginienė.
Paklausta, ar Vyriausybė svarsto mokėti kompensacijas Lietuvos vežėjams, kurie įstrigę Baltarusijoje, I. Ruginienė sakė, kad kol kas apie tai nekalbama.
Ji taip pat nekomentavo, ką antradienį aptarė Baltarusijos ir Lietuvos pasieniečiai ir kokia buvo Baltarusijos pusės pozicija.
Lenkijai praėjusią savaitę pranešus nuo pirmadienio atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, Minskas iki antradienio atidėjo technines derybas su Vilniumi dėl kaimyninėje šalyje įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą.
Sienas atidaryti spaudžia Kinija, Centrinė Azija
Remigijus Motuzas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, teigė, jog linkstama prie sprendimo sieną su Baltarusija atidaryti dar iki lapkričio 30-osios.
VERSLO TRIBŪNA
„Lems (sprendimą atidaryti sieną – BNS) pirmiausia išvada techninių derybų. Bet kol kas, pagal esamą situaciją, daugiau linkstama į tą pusę, kad sienos gali būti atidarytos anksčiau kaip lapkričio 30-oji, – LRT radijui antradienį sakė R. Motuzas. – Galutinis sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į komisijų išvadas ir rekomendacijas, sprendimus rytoj Vyriausybės posėdyje“.
Anot R. Motuzo, sienos atidarymo reikalauja ne tik dalis Lietuvos vežėjų, bet ir Kinija, Centrinės Azijos valstybės, nepatenkintos sutrikusiomis tiekimo grandinėmis.
„Šiandien daugiau akcentuojam savo vežėjų problemą. Taip, ji yra, ji yra labai svarbi, bet kaip diplomatai žinome, kad ta problema iškilo ir didesniu mastu. Yra nepatenkinta ir Vidurinė Azija, Kinija, ir kitos valstybės, nes sutriko įvairios tiekimo grandys ir prekių judėjimas. Todėl ta problema yra kur kas svarbesnė“, – kalbėjo R. Motuzas.
Lietuvos nacionalinės nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Olegas Tarasovas LRT radijui antradienį sakė, kad, naujausiais duomenimis, Baltarusijoje į specialias stovėjimo aikšteles nugabenta apie 1.250 vilkikų ir panašiai puspriekabių, be to, dar apie 2.000 puspriekabių stovi visoje Baltarusijos teritorijoje.
Jis teigė, jog šiuo metu per pasienį juda tik Kaliningrado tranzitas, lietuviški vilkikai važiuoti negali, o Lenkijos ar Latvijos sieną kerta tik kitų šalių vežėjų transportas.
„Ir lietuviai, ir kazachai, ir uzbekai, ir kirgizai – kas ne Kaliningrado tranzitas visi stovi. Arba jeigu iš kitų šalių, jie jau apvažiavo Lietuvą ir pasiekė Europos Sąjungą per Latviją arba per Lenkiją“, – LRT radijui sakė O. Tarasovas.