VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Spalio 18 d. dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ žiūrovus kviečia ne tik į filmus, bet dar giliau – į išplėstinę realybę (XR) parodoje „NK-Interactive“ Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje.  

„Geri filmai praplečia, sujudina mūsų realybę, bet mes norime pakviesti žiūrovą žengti dar toliau. Technologijos šiandien leidžia praplėsti ribas ir įgalina mus pačius pajusti tai, ką išgyvena kažkas kitas: patirti realybės trūkius, panirti į haliucinacinę būseną ar pasimatuoti empatijos lygį – visai tai parodoje „NK-Interactive“. Tokias išplėstinės realybės (XR) programas rengia prestižiniai Venecijos, Kanų, Tribekos ir kiti kino festivaliai, dabar galėsime tai patirti Vilniuje“, – sako Judita Ragauskaitė, festivalio programos sudarytoja ir inovacijų vadovė.

„NK-Interactive“ parodoje galima pamatyti, išgirsti ir patirti devynis ryškiausius ir plačiai įvertintus virtualiosios, papildytosios ir mišrios realybės kūrinius. 

Festivalis „Nepatogus kinas“ vyksta iki spalio 27 d., jo programa –ČIA. 

Spalio 18 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti „ekstremaliai realus“ filmas „Kalėjimo prižiūrėtoja“.

Išgarsėjęs puikiai sudėtu trileriu „Kaltė“ („The Guilt“), apdovanotu festivalyje „Sundance“, danų režisierius Gustavas Molleris į didžiuosius ekranus sugrįžta su dar daugiau įtampos. Filmas „Kalėjimo prižiūrėtoja“ („Sons / Vogter“), kurio premjera įvyko Berlyno kino festivalyje, pasižymi steriliu dokumentiškumu, verčiančiu ieškoti atsakymo į klausimą – ar įmanoma užbaigti žiaurumo ciklą? 

Šiaurietiško kino gerbėjams subalansuotas psichologinis trileris užrakina žiūrovą į ypač griežtai saugomą kalėjimą. Jo šerdyje – „nulinė zona“, kurioje bausmes atlieka patys žiauriausi nusikaltėliai. Filmo scenoms keičiant viena kitą, o nerimui stiprėjant, pamažu imame suvokti, kokia asmeninė tragedija pastūmėjo prižiūrėtoją Evą (šį sudėtingą vaidmenį sukūrė danų aktorė Sidse Babett Knudsen) ryžtis tokiam darbui.

„Sidse Babrett Knudsen šiame filme išlaisvina vidinį žvėrį“, – skelbia „Variety“. „Filmas labai, labai stiprus ir tikslus. Pamačiau ir pajutau dalykus, kurių šiaip jau nebūčiau norėjęs pamatyti“, – rašo platformos „Letterboxd“ vartotojas ZachTchr.

Filmas glumina apnuogintų emocijų demonstravimu, tačiau tik nuvilkus storą išorinį kiautą galima pradėti perprasti tikrąją nusikaltimo kilmę. Klasikinė aukos ir budelio akistata, kviečianti persvarstyti visuomenės primestus vaidmenis,G. Mollerio kūrinyje pristatoma netikėtoje, ypač ryškioje  šviesoje.

Filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“. 

Spalio 18 d. 17 val. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55) atidaroma paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“.

Minint žymaus lietuvių scenografo Liudo Truikio (1904–1987) 120-ąsias gimimo metines, parodos rengėjai kviečia į asmenybę ir jo kūrybą pažvelgti istoriniame ir kultūriniame egiptomanijos, japonizmo estetikos, krikščioniškojo misticizmo, ezoterinių mokymų ir tautinio stiliaus pasaulinių tendencijų kontekste. Lankytojus pasitiks scenografijos elementais praturtintos, sinesteziškai vaizdą, garsą ir specialiai šiai parodai kvapų menininkės Laimės Kiškūnės sukurtus kvapus į vieningą menų sintezės pajautą jungiančios parodos erdvės. 

L. Truikys išgarsėjo kurdamas dramos bei operos spektaklių scenovaizdžius, kuriuose novatoriškai sprendė jį dominusios menų sintezės problemas, teigdamas, kad dekoracijų išraiškos priemonės turi atitikti muzikinę veikalo struktūrą. Jis originaliai interpretavo senųjų Egipto, Japonijos civilizacijų, krikščioniškosios Vakarų Europos, pagoniškosios Lietuvos bei lietuvių liaudies meno motyvus. Scenografas jautė pareigą tarnauti Šviesai ir laikė meną ta priemone, kuri gali apsaugoti pasaulį nuo chaoso ir užtikrinti Kosmoso harmoniją.

Parodoje eksponuojami svarbiausieji L. Truikio scenovaizdžių operoms eskizai, keletas įspūdingų teatrinių kostiumų, Rytų ir lietuvių liaudies meno kolekcijos daiktai, L. Truikio ir M. Rakauskaitės portretinės ir jų buto interjero nuotraukos bei asmeniniai užrašai.

Jubiliejinių renginių ciklą pratęs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje 2024 m. lapkričio 12 d. vyksianti mokslinė konferencija „Liudui Truikiui – 120. Sąskambiai“. 

Sykiu VŽ primena apie M. K. Čiurlionio muziejuje vykstančią parodą „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“, visos parodos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje ir jo padaliniuose – ČIA.  

Spalio 19 d. 19 val. Vilniuje, naujojoje LNSO salėje prasideda 34-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Pradžios koncerte – pasaulinio garso smuikininkė Leila Josefowicz (Kanada, JAV), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir dirigentas Peteris Rundelis (Vokietija).

Šių metų festivalio programoje – 13 koncertų įvairiose erdvėse. Tarp jų – net penki orkestrinės muzikos koncertai su nuostabiais solistais. Keturi festivalio vakarai bus skirti elektroninei muzikai ir inovatyviai audiovizualinei kūrybai, juose festivalio publika išvys ilgai lauktą britų elektroninės muzikos atlikėją Rival Consoles, originaliais audiovizualiniais pasirodymais stebinantį prancūzų elektroninės muzikos meistrą Francką Vigroux bei elektroninės muzikos legendą Jeffą Millsą (JAV). 

Nuo pat savo pradžios, pirmojo koncerto 1991-aisiais, „Gaida“ atspindi laiko pulsą mūsų dienų muzikoje.Kažkuriais metais, dar prieš kovido pandemiją, „Gaidos“ vadovas Remigijus Merkelys yra pajuokavęs, jog po praėjusių metų sėkmingo festivalio nebuvo lengva susikaupti ir pasistengti pranokti save pačius. Jo frazę prisiminiau vartydama šių metų „Gaidos“ programą: neperdedant, jie vėl pranoko patys save – tokią programą, kaip šiemet, „Gaidos“ rengėjams kitąmet iš tikrųjų bus sunku pranokti. 

Verta įsitikinti patiems. Festivalio „Gaida“ programa – ČIA. 

Spalio 19, 20 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG, Konstitucijos Pr. 22), rengiamas „Fotografijos savaitgalis“ pristatys daugiau nei 50-ies fotomenininkų kūrybą. 

Be fotografijos atspaudų (kuriuos, žinoma, bus galima įsigyti) ekspozicijos numatyta plati edukacinė programa ir profesionalams, ir mėgėjams, ir norintiems priartėti prie fotografijos meno: diskusijos apie fotografijos kultūrą, fotografų kūrybos, knygų bei kitų fotografijos leidinių pristatymai. 

Spalio 19 d. 12 val. šią programą pradės fotomenininko Arūno Baltėno knygos „Du Czeslawo Miloszo miestai“ fotoknygos pristatymas, visa Fotografijos savaitgalio programa – renginio „Facebook“ paskyroje.  

Iki spalio 20 d. Vilniaus senajame teatre vyksta šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“. 

37 metus savo krypties atkakliai besilaikantis renginys šiemet pristato atlikėjus iš Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Australijos, Prancūzijos, Švedijos, Norvegijos, Nyderlandų, kitų šalių. 

Spalio 18-osios vakaro programoje – pasaulinė avangardo ir „noise“ scenos legenda, japonų multiinstrumentininkas, gitaristas, kompozitorius, įrašų prodiuseris Otomo Yoshihide, po 31-erių metų grįžtantis į festivalio sceną. Vilniaus senajame teatre jis pristatys svarbiausią savo gyvenimo projektą – „Otomo Yoshihide Special Big Band“. 

Pasak festivalio rengėjų, Otomo vadovauja tradiciniams ir avangardinio džiazo ansambliams, kuria meinstryminius garso takelius kinui ir televizijai, prodiusuoja minimalistinę elektroakustinę muziką, dekonstruoja džiazą ir popmuzikos klasiką, naudoja patefonus ir etninius instrumentus. Multiinstrumentininkas kaip žuvis vandenyje jaučiasi laisvojoje improvizacijoje, „noise“ ir popmuzikoje. Vienu iš elektroakustinės improvizacijos pradininkų vadinamas Otomo daug metų tyrinėja elektronines technologijas. Negana to, jis sukūrė daugiau kaip šimtą kompozicijų kinui, televizijai, kitiems vizualiniams projektams. 

Kita festivalio žvaigždė – vienas unikaliausių šių dienų britų saksofonininkų Johnas Butcheris, programos „Vilnius Fixations“ įkvepėjas, savo programą pristatys spalio 19-osios vakarą. 

Festivalio programa – ČIA. 

Palangoje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Jono Šliūpo muziejuje atidaryta paroda apie silkės kelią „Nuo Šiaurės jūros iki Kūčių stalo“. 

Joje – Europos silkės žvejybos, apdorojimo, verslo ir gastronomijos istorija, silkių migracijos keliai, silkių rūšiavimo ir saugojimo inžinerinė sistemos veikimas, silkių gamybos receptai, Baltijos šalyse analogų neturintis archeologinis radinys – kasinėjimų metu atrastas XIX a. kubilo dangčio su kamščiu fragmentas, priklausęs istorinės silkių brokyklos sistemai. 

Parodoje pristatoma ir autentiška dr. Raimondos Nabažaitės vykdytų kasinėjimų medžiaga, ją papildo medžiaga apie dokt. Akvilės Poškienės vykdytus eksponato konservavimo darbus. 

Parodą papildys lydimųjų renginių programa, kurioje tyrėjai kvies į ekskursijas, teminius susitikimus, paskaitas. 

Visos parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje bei jo padaliniuose – ČIA.