Skaitmeninis suverenumas – tai rezultatai, o ne teoriniai idealai
Daugelis valstybių, reaguodamos į naują globalios aplinkos realybę, investuoja milžiniškas sumas į duomenų centrus, tikėdamosi, kad fizinės debesijos, duomenų ir dirbtinio intelekto infrastruktūros nuosavybė savaime užtikrins nepriklausomybę. Tačiau serverių ar procesorių tapatinimas su skaitmeniniu suverenumu, neatsižvelgiat į pasaulinės technologinės priklausomybės realybę, iš tiesų gali nukreipti dėmesį nuo pačios šalies skaitmeninių pranašumų.
Net jei duomenų centrą valdo nacionalinis paslaugų teikėjas ir jis veikia šalies teritorijoje, jo pagrindiniai komponentai – procesoriai, tinklo įranga, jame veikiantys DI modeliai – beveik visada projektuojami ar gaminami užsienyje. Visiškas technologinis savarankiškumas reikštų, kad tektų atsisakyti bet kokios užsienio įrangos ir kartu – užsienio programinės įrangos, kuri giliai įsišaknijusi tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus veikloje. Toks kelias būtų nei realistiškas, nei ekonomiškai prasmingas, nes atkirstų šalį nuo pasaulinio inovacijų srauto.
Užuot siekdamos maksimalaus savarankiškumo, kuris gali duoti priešingą rezultatą, šalys turėtų strategiškai investuoti ir nustatyti pragmatiškus reglamentus, kuriuose dėmesys skiriamas rezultatams, o ne teoriniams idealams. Tikrasis skaitmeninis suverenitetas reiškia kontrolės išlaikymą svarbiausių duomenų ir turto atžvilgiu, tuo pačiu pasinaudojant geriausiomis technologijomis, atitinkančiomis nacionalinius interesus.
Atsispyrus nuo šios įžvalgos, ryškėja keli aiškūs prioritetai.
Pirma, vyriausybės turėtų investuoti savo ribotus išteklius ten, kur poveikis bus didžiausias. Tikroji kova vyksta ne dėl to, kas turi daugiausia serverių. Ji vyksta dėl to, kas kuria ir kontroliuoja programinę įrangą bei DI programas, kurios formuos ateities pramonę. Būtent šioje srityje sprendžiasi suverenumas ir ilgalaikis konkurencingumas – čia viešosios investicijos duos didžiausią grąžą. Valstybės, kurios skatina programinės įrangos ir DI naudojimą pramonėje bei viešajame sektoriuje, savaime kuria paklausą duomenų centrams ir lustams – taigi viena investicija padeda pasiekti du tikslus.
Antra, ne visiems duomenims reikalingas vienodas skaitmeninio suvereniteto lygis, o aukštesnis suvereniteto lygis natūraliai reiškia didesnes laiko ir pinigų sąnaudas. Siekdamos maksimalaus efekto, šalys turėtų suderinti apsaugos lygį su atitinkamų duomenų svarba. Pavyzdžiui, nacionaliniam saugumui ar visuomenės saugumui svarbi informacija reikalauja aukščiausio kontrolės lygio, kai operacijas kontroliuojamoje aplinkoje valdo nacionalinės institucijos, saugumo patikrinimą praėję darbuotojai. Kitais atvejais gali pakakti suverenumą užtikrinančios duomenų lokalizacijos – pavyzdžiui, reguliuojamuose sektoriuose, kaip sveikatos apsauga.
Galiausiai, mažiau jautrūs duomenys ir standartinės verslo programos gali būti saugiai ir ekonomiškai efektyviai naudojamos patikimose debesų aplinkose, jei jos atitinka pripažintus kibernetinio saugumo standartus. Pavyzdžiui, SAP jau siūlo klientams šį pasirinkimų spektrą.
Trečia, valstybės turėtų rinktis tarptautinius suverenumo standartus (pvz., ISO, IEC), o ne kurti savas, izoliuotas taisykles. Bendri standartai leidžia daugiau paslaugų teikėjų įžengti į rinką ir pasiekti masto ekonomiją. Jie taip pat suteikia galimybę naudotis suvereniomis debesijos paslaugomis, teikiamomis kaimyninėse šalyse, taikančiose tuos pačius principus. Rezultatas – platesnis suverenių debesijos sprendimų pasirinkimas, mažesnės jų sąnaudos ir spartesnis diegimas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.
Ketvirta, šalims verta investuoti į švietimą, mokymus ir mokslinius tyrimus debesijos, duomenų ir taikomojo DI srityse. Sistemingai stiprinant savo žmonių, specialistų gebėjimus, kompetencijas ir įgūdžius, šalys investuoja į savo skaitmeninę ateitį. Šiame kontekste suverenumas reiškia kur kas daugiau nei tik įrangos pirkimą ar nuosavybę.
Galų gale, svarbiausia yra bendras supratimas, kad šalies skaitmeninė ateitis nebus nulemta serverių patalpose. Ji bus formuojama verslo įmonių ir viešųjų institucijų, priimančių protingus, pragmatiškus sprendimus dėl savo skaitmeninio suvereniteto ir konkurencingumo, sutelkiant dėmesį į rezultatus, o ne teorinius idealus. Ir, žinoma, taikant geriausias šiandien prieinamas technologijas, kurios leidžia siekti ilgalaikės vertės.
Christian Klein – SAP generalinis direktorius, vadovaujantis vertingiausiai Europos technologijų bendrovei.
