SEB banko ekspertė: Lietuvos agro sektoriaus BVP dar gali stipriai augti
Žemės ūkis yra vienas iš SEB banko strateginių prioritetų – bankas yra suteikęs didelę dalį šios ūkio šakos paskolų.
„Pastaraisiais metais nuotaikos žemės ūkio sektoriuje gerėja. Iš 2024 m. finansinių ataskaitų matome, kad geresni yra tiek likvidumo, tiek skolos rodikliai, didėja pelningumas ir ūkininkai, perdirbimo bendrovės vėl planuoja investicijas“, – komentuoja Rūta Gucu, SEB banko ekspertė.
Lietuvoje vienam dirbamosios žemės hektarui tenkanti pridėtinė vertė šiuo metu yra beveik tris kartus mažesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. ES ji siekia 1.400 Eur, o Lietuvoje – 500 Eur. Vargu ar tam įtakos turi tik geografija, nes Lenkijoje ši pridėtinė vertė siekia 1.000 Eur.
„Jeigu gali mūsų kaimynai, galime ir mes“, – įsitikinusi R. Gucu.
Aplinkybės palankios
Gyventojų skaičius pasaulyje artimiausius kelis dešimtmečius ir toliau augs, todėl maisto produktų paklausa didės, o pasiūlai neigiamos įtakos gali turėti klimato kaita. Anot R. Gucu, Baltijos ir Šiaurės šalys keičiantis klimatui atsiduria palankesnėje padėtyje nei pietinės ES narės. Pavyzdžiui, dabar Europos pietūs susiduria su pieno gamybos iššūkiais, o Lietuva išgyvena pieno sektoriaus renesansą.
Šiuo metu absoliuti dauguma mūsų šalyje išaugintos augalininkystės produkcijos yra eksportuojama. Pagal javų eksportą Lietuva tapo antra ES. Galime tuo pasidžiaugti, tačiau kartu reikia galvoti ir apie didesnės vertės kūrimą.
„Galime pagaminti daugiau paukštienos, kiaušinių – dabar jų dalį importuojame. Turime didinti pieno primilžius – visose srityse yra erdvės augimui“, – teigia SEB banko atstovė. Atsistoję ant kojų ir sutvirtėję taip pat galime pradėti galvoti apie naujų, alternatyvių maisto produktų gamybą, kuri reikalauja daug investicijų, tačiau kartu ir pelningumas yra gerokai didesnis.
Našumo šaltiniai
Žemės ūkio sektorius ir toliau konsoliduojamas – nauja karta ne visuomet nori eiti tėvų pėdomis, todėl ūkiai parduodami į kitas vietinių ūkininkų rankas. Užsienio investuotojai taip pat mato perspektyvą paukštininkystėje, tai rodo įvykę įsigijimai. Anot R. Gucu, šie procesai didina našumą, leidžia išnaudoti masto ekonomiką, atveria naujas rinkas. Vertę kelia ir kasdieniai sprendimai.
„Lygindami kelis panašius tame pačiame regione esančius ūkius, matome, kad jų gamybos, finansiniais rodikliai skiriasi. Tiek augalininkystėje, tiek gyvulininkystėje daug ką lemia gilus išmanys, kurį galima prilyginti menui, todėl geri žemės ūkio specialistai visada yra labai vertinami ir jų skaičius turėtų didėti“, – pažymi SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorė.
Mažėjant palūkanų normoms ūkininkai planuoja technikos atnaujinimą. „Terpė investicijoms yra palanki, finansinės ataskaitos rodo, kad galime pasiskolinti saugiai ir tvariai“, – vertina R. Gucu. Kas svarsto apie didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą ar šio verslo plėtrą, taip pat gali tai daryti – ypač tai apsimoka dėl ES paramos lėšų.
