1. Pagrindinis
  2. Statyba ir NT
2015-07-10 09:00
Inga Razmaitė

Ėmėsi erzinančio mokesčio pertvarkų

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktorius: „Pačiai mokesčio idėjai niekas neprieštarauja, tačiau esmė ta, kad vienoms įmonėms savivaldybė leisdavo atsiskaityti darbais, iš kitų reikalaudavo tik pinigų, vienas įmones nuo mokesčio apskritai atleisdavo, o iš kitų reikalaudavo sumokėti daugiau, nei priklauso.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktorius: „Pačiai mokesčio idėjai niekas neprieštarauja, tačiau esmė ta, kad vienoms įmonėms savivaldybė leisdavo atsiskaityti darbais, iš kitų reikalaudavo tik pinigų, vienas įmones nuo mokesčio apskritai atleisdavo, o iš kitų reikalaudavo sumokėti daugiau, nei priklauso.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nekilnojamojo turto plėto­tojai Vilniuje staty­dami dau­­giabučius arba komer­cinius pastatus pri­valo pa­rem­­ti miestą ir su­mokėti so­cialinės infra­struk­tū­ros mo­kestį. Bendrovės jau seniai piktinasi, kad šio mo­­kesčio surinkimo tvarka ne­skaidri, todėl pasi­keitus Vil­niaus valdžiai vilia­si per­mai­nų. Pastaroji svei­kina verslo iniciatyvą ir žada pri­imti sprendimus jau ar­ti­­miau­siame tarybos posėdyje.

Vilniuje galiojančio socialinės infrastruktūros mokesčio esmė ta, kad bendrovės, kurios imasi naujų statybų, pinigais arba darbais turi prisidėti prie viešosios infrastruktūros kūrimo – darželių ir mokyklų statybos, kelių tiesimo, visuomeninių erdvių, parkų, skverų įrengimo. Miestas su NT plėtotojais pasirašo paramos socialinei infrastruktūrai plėtoti sutartis, pagal kurias renka pinigus nuo naudingo pastato ploto. Jeigu NT plėtotojai nesutikdavo laisva valia paremti infrastruktūros plėtros, negaudavo statybos leidimų arba negalėdavo perduoti naudoti jau baigtų pastatų.

REKOMENDUOJAME

52795
130817
52791