Nutrintas Achilo kulnas
Lietuvoje turizmo sektorius iki pandemijos generuodavo apie 3% BVP, o paslaugų eksportas siekdavo milijardą eurų.
Gniaužtų neatlaisvinanti pandemija pirmiausia užšaldė keliautojų galimybes. Tad turizmas pastaruosius porą metų visame pasaulyje yra vienas labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių sektorių.
Šiemet pasauliui sulaukus vakcinų nuo COVID-19 nemenki keliautojų srautai pasklido po visą pasaulį ir jau atrodė, kad turizmo sektorius gali šiek tiek lengviau atsikvėpti.
Štai užsienio ekspertai prognozuoja, kad 2022 m. turizmo rodikliai pasauliniu mastu nuosaikiai ropšis į viršų, tačiau visiškas sektoriaus atsigavimas dar neįvyks. „The Economist Intelligence Unit“ ataskaitoje skelbiama, kad kitąmet užsienio turistų skaičius visame pasaulyje išliks 30% mažesnis nei 2019 m. Skirtingi sienų kontrolės lygiai ir skiepų pasų skirtumai ir toliau bus apsunkinimas tarptautinėms kelionėms.
„McKinsey“ prognozuoja, kad pagal pajamas pasaulinis turizmas į 2019-ųjų lygį grįš 2024 m. Tiesa, dalis šių prognozių buvo išsakytos dar iki omikron protrūkio.
Naujausia statistika signalizuoja, kad išbandymų ir neapibrėžtumo sektoriuje netrūks ir 2022-aisiais. Sparčiai plintant naujai atmainai, keletas Europos šalių jau paskelbė, kad net ir pasiskiepijusiems asmenims teks testuotis. Kai kurios valstybės ėmė riboti atvykimą iš tam tikrų regionų ar savo piliečių keliones į tam tikras šalis. Ne viena populiari turistinė šalis dėl omikron jau fiksuoja turistų srautų sumažėjimą, štai Tailande gruodį, palyginti su lapkričiu, jie sumenko beveik perpus.
Lietuvos turizmo verslo atstovai teigia, kad šiandien dar labai sunku prognozuoti, kaip iš tikro turizmo sektorių kitąmet paveiks nauja atmaina.
Žydrė Gavelienė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, prognozuoja, kad išvykstamasis turizmas 2022 m. Lietuvoje toliau stabiliai augs.
Pasak jos, tokio didelio jo šuolio, kokį matėme 2021 m. liepą ir rugpjūtį, nereikia laukti, bet tikėtina, kad 2022 m. vasarą iš Lietuvos į užsienį keliaujančių gyventojų skaičius pasieks 2019 m. vasaros lygį. Tiesa, yra sąlyga – jei viskas liks kaip dabar: virusas bus valdomas, žmonės skiepysis.
Jei pildysis toks scenarijus, Lietuvoje veikiančioms kelionių agentūroms, gabenančioms turistus svetur, spynų ant durų kabinti netektų.
Kur kas sudėtingesnius rebusus gali tekti spręsti atvykstamojo turizmo sektoriui. Jei virusas bus suvaldytas ir taps mažiau pavojingas, verslininkai tikisi atsigavimo. Tiesa, nemažai kliūčių tam yra pačioje Lietuvoje – mat pandemijos spaudimo neatlaikė ir užsidarė kai kurie viešbučiai bei restoranai, mažiau sulaukiame ir skrydžių iš užsienio. Iš rinkos pasitraukė nemažai gidų, o naujiems paruošti prisireikia apie penkerių metų.
Jei virusas nebus suvaldytas ar atsiras nauja, pavojingesnė, mutacija, sektoriaus atstovai kalba apie niūriausią scenarijų: Lietuvoje atvykstamasis turizmas sunyks, užsidarys didžioji dalis šio sektoriaus įmonių, užsidarys dalis verslo klasės viešbučių didžiuosiuose miestuose.
Statistikos duomenimis, šiemet per 10 mėnesių Lietuvos apgyvendinimo įstaigose bent vieną naktį nakvojo 18% mažiau užsieniečių nei tuo pačiu metu pernai.
„Greičiausiai visišką atvykstamojo turizmo sektoriaus atsigavimą Lietuvoje išvysime nuo 2024 m., o pagal labai optimistinį scenarijų – 2023 m.“, – mano Kęstutis Ambrozaitis, atvykstamojo turizmo įmonės „Lithuanian Tours“ vadovas.
Sektoriaus atstovai prognozuoja, kad atvykstamasis turizmas tikrai atsigaus, tačiau turistų sulauks tos šalys, kurios efektyviai pritraukinės srautus ir įsileis visus skiepus gavusius žmones, skirtingai nei Lietuva, kuri įsileidžia tik ES patvirtintomis vakcinomis vakcinuotuosius.
Verslininkai primena, kad Lietuvoje iki šiol nesukurta valstybės pagalbos priemonė atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams, – jie valstybės pagalbos 2021 m. išvis negavo, nors dėl ribojimų šis segmentas (įskaitant viešbučius) beveik nebegauna pajamų.
Taip pat turizmo sektorius akcentuoja kokybiškos Lietuvos turizmo rinkodaros svarbą. Pasak verslininkų, Lietuva turi pradėti kalbėti pozityviai apie galimybę atvykti į mūsų šalį ir naudotis visomis turizmo paslaugomis pasiskiepijusiems bet kuria vakcina. Kol kas Lietuvos valdininkai esą labiau linkę riboti atvykimą, nei skatinti atvykti daugiau užsienio turistų.
Kalbant apie kokybiškos Lietuvos turizmo rinkodaros svarbą tenka priminti, kad apskritai turizmas buvo ir, regis, tebėra buvusios Ūkio, o jau ir dabartinės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Achilo kulnas. Jai priklausančiame Turizmo departamente dažnai keitėsi vadovai, tačiau jokio proveržio taip ir neįvyko. Vietoj to į viešumą iškildavo vis nauji skandalai dėl šalies įvaizdžio kūrimo konkursų, abejotinos „produktų“ kokybės, išmėtytų pinigų etc.
Prieš kurį laiką departamentas buvo pertvarkytas ir sukurta turizmo skatinimo agentūra – viešoji įstaiga (VšĮ) „Keliauk Lietuvoje“ .
„Turizmo rinkodarą perkėlėme į naują kokybinį lygį. Agentūra pradėjo turizmo sektoriaus analizės reformą, siekdama duomenimis pagrįstų sprendimų – ekonominių, turistų srautų, rinkų, vartotojų tyrimų sėkmingai šalies ir verslo rinkodarai. Taip pat pradėjome savivaldybių turizmo infrastruktūros vertinimą ir sisteminių pokyčių inicijavimą, o tai paskatino šalies savivaldybes pasitempti vystant turizmo objektus, pradėjome turizmo skaitmeninimą ir atvėrėme įvairius turizmo duomenis“, – pasakojo Dalius Morkvėnas, VšĮ vadovavęs trejus metus.
Gruodžio 15 d. jis buvo atleistas iš pareigų. Ministerija pareiškė esanti dėkinga D. Morkvėnui už darbą ir „indėlį kuriant šią turizmo skatinimo agentūrą, kuri atlieka reikšmingą darbą plėtojant šalies rinkodarą ir turizmo sektorių. Dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos turizmo sektoriui šiuo metu kyla kaip niekad daug sunkumų, todėl ministerija dės visas pastangas stiprindama „Keliauk Lietuvoje“ ir ieškodama naujo agentūros vadovo“.
VŽ nuomone, ministerija „visas pastangas“ gal ir dės. Tiesa, neaišku, kokias. Naują vadovą tikriausiai anksčiau ar vėliau irgi ras. Geriau – anksčiau. Tačiau net jei jis bus geresnis už pirmtaką, tai bus tik mažas žingsnelis – svarbiausia, kad susidariusioje situacijoje taip ir nematyti valstybės strategijos turizmo klausimais. Nuo to, kad dėmenys sukeičiami vietomis, suma nepasikeičia. O ji kol kas visiškai neįspūdinga.
