Optimizmas su išlygomis
Naujausios Europos Komisijos prognozės rodo, kad Lietuvos ir ES ekonomikos šiemet paaugs 5% ir išlaikys aukštus augimo tempus kitąmet. Tačiau yra sąlygų: jeigu bus suvaldyta pandemija, atslūgs energijos kainos ir bus atstatytos sutrikusios tiekimo grandinės.
„Faktas yra toks, kad pasaulinės palūkanos yra neigiamos ir atrodo, kad jos išliks tokios daugelį metų. Atsižvelgiant į tai, kad infliacija ateityje bus mažesnė, lyginant su dabartine, tai iš esmės mums sako, kad pinigų politika išliks skatinamoji“, – penktadienį Vilniuje vykusioje tarptautinėje „Verslo žinių“ ir partnerių surengtoje konferencijoje „Business 2022“ sakė Stefanas Ingvesas, Švedijos centrinio banko valdytojas.
Olli Rehnas, Suomijos centrinio banko valdytojas, Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, konferencijoje teigė, kad visą pasaulį neraminantys tiekimo grandinių sutrikimai užtruks ilgiau, nei tikėtasi ECB, ir tęsis „per kitus metus“, tačiau infliacija, kuri šiemet laikysis aukščiau 2% ECB tikslo, jo teigimu, yra laikina.
„Tikimybė, kad infliacija išaugs daugiau nei 2,5%, yra labai maža“, – prognozuoja jis. Vasarą priimta naujoji ECB strategija vidutiniu laikotarpiu leidžia toleruoti infliacijos nukrypimus aukščiau ar žemiau 2% lygio.
„ECB linkęs neskubėti ir laikosi išmintingos pozicijos, taip pat siekia išlaikyti laisvą pinigų politiką“, – pridūrė O. Rehnas.
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, atkreipia dėmesį, kad būtina stebėti, kaip auga atlyginimai. Jei Lietuvoje darbo užmokestis pernai augo 12% ir atsispindėjo aukštoje 8% metinėje infliacijoje Lietuvoje šį spalį, vadinamojo „antrojo kainų šuolio“ dėl atlyginimų augimo euro zonoje jis nemato. Euro zonoje metinė infliacija spalį pakilo iki 4%.
ECB dešimtmetį kovojo su per žema infliacija, tačiau pastaraisiais mėnesiais infliacija euro zonoje pastebimai išaugo. Naujausia banko rugsėjo prognozė rodo, kad infliacija euro zonoje šiemet didės iki 2,2%, kai pernai siekė 0,3%. Tačiau 2022 m. ji, tikimasi, sulėtės iki 1,7%, o 2023 m. – 1,5%.
Pinigų politikos sprendimus ECB priims gruodį – remiantis atnaujintomis prognozėmis. Šiuo metu taikoma nulinė bazinė palūkanų norma. Palūkanos už bankų indėlius ECB ir toliau lieka minus 0,5%.
Europos Komisija (EK) ketvirtadienį padidino Lietuvos ir ES augimo prognozę, tačiau perspėjo dėl rizikų tvyrant dideliam neapibrėžtumui. Pasak Paolo Gentiloni, už ekonomikos politiką atsakingo eurokomisaro, Europos ekonomika pereina nuo atsigavimo į augimo etapą.
Tačiau šiai teigiamai padėčiai kyla trys pagrindinės grėsmės: smarkiai augantis susirgimų COVID-19 skaičius, ypač tose vietovėse, kuriose skiepijamasi palyginti vangiai; didėjanti infliacija, kurią daugiausia lemia energijos kainų šuolis; tiekimo grandinių sutrikimas, darantis poveikį daugeliui sektorių.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Baltijos šalių makroekonomikos tyrimų vadovas, aiškina, kad niekas nesitikėjo, jog pandemijos metu bus toks ekonomikos klestėjimas, skelbia portalas LRT, cituojantis platformą „Bendra“.
„Dažnai girdime, esą „Lietuvos ekonomika atsigauna“, „ekonomiką reikia gelbėti“. Absurdas. Kad ir kokiu kampu žvelgsi, nėra jokio poreikio kažką gaivinti ar gelbėti. Greičiau atvirkščiai – dėl nematyto atlyginimų augimo, milžiniškos, tačiau nepatenkintos užimtumo paklausos reikia pradėti kalbėti apie galimą ūkio perkaitimą“, — mano ekonomistas.
Pasak jo, agreguoti Vakarų šalių rodikliai liudija: gyventojų pajamos yra kur kas didesnės, nei jos būtų be pandemijos. JAV įmonių apklausa rodo, kad pagrindinė įvardijama problema yra darbuotojų trūkumas. Nėra, kas gamina, nėra, kas dirba, neužtenka krovininių laivų, konteinerių, vilkikų vairuotojų, pagaminamos elektros energijos ir išgaunamos naftos. Globali pasiūlos krizė, nes visko trūksta tuo metu, kai vartotojų pajamos yra išaugusios.
Lyginant su kitomis prognozėmis, EK mūsų šaliai pateikė optimistiškiausią augimo prognozę šiems metams: dar metų viduryje EK prognozavo, kad Lietuvos BVP augs 2,9%, o kitąmet – 3,9%. Dabar Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2021 m. augs 5%, o kitąmet – 3,6%.
Prognozuojama, kad ES ekonomika atsigaus po pandemijos sparčiau, nei prognozuota, numatant, kad Bendrijos BVP šiemet didės 5% (gegužę laukta 4,2%), o 2022 m. – 4,3% (4,4%). Numatoma, kad euro zonos augimo tempas šiemet ir kitąmet bus toks pat kaip ES.
Prognozės lieka prognozėmis – aišku, smagiau, kai jos vis labiau linksta optimizmo pusėn, juolab kad ekonomika vėl didina augimo tempus, sparčiau atsigauna euro zona. Tačiau, VŽ nuomone, nederėtų pamiršti, kad pandemija vis dar neįveikta, neatrodo ir kad infliacija dramatiškai nertų žemyn. Be to, sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės nepaliks nuošalyje ir Lietuvos verslo. Tad pildant ateities planų portfelį verslui naudinga būtų kartu į jį įdėti kūrybiškumą, novatoriškumą ir bent dalelę atsargumo.
