Optimizmas su išlygomis

Publikuota: 2021-11-15
„Imago images“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Imago images“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Dėliodami artėjančių 2022-ųjų prognozes, ekonomistai teigia, kad nepaisant kone rekordinės infliacijos, sąlygos kitąmet verslo plėtrai turėtų išlikti palankios – ekonomika didins augimo tempus, pinigų politika išliks skatinamoji, palūkanos – žemos. Tiesa, išlieka galimo ūkio perkaitimo tikimybė.

Naujausios Europos Komisijos prognozės rodo, kad Lietuvos ir ES ekonomikos šiemet paaugs 5% ir išlaikys aukštus augimo tempus kitąmet. Tačiau yra sąlygų: jeigu bus suvaldyta pandemija, atslūgs energijos kainos ir bus atstatytos sutrikusios tiekimo grandinės.

„Faktas yra toks, kad pasaulinės palūkanos yra neigiamos ir atrodo, kad jos išliks tokios daugelį metų. Atsižvelgiant į tai, kad infliacija ateityje bus mažesnė, lyginant su dabartine, tai iš esmės mums sako, kad pinigų politika išliks skatinamoji“, – penktadienį Vilniuje vykusioje tarptautinėje „Verslo žinių“ ir partnerių surengtoje konferencijoje „Business 2022“ sakė Stefanas Ingvesas, Švedijos centrinio banko valdytojas.

Olli Rehnas, Suomijos centrinio banko valdytojas, Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, konferencijoje teigė, kad visą pasaulį neraminantys tiekimo grandinių sutrikimai užtruks ilgiau, nei tikėtasi ECB, ir tęsis „per kitus metus“, tačiau infliacija, kuri šiemet laikysis aukščiau 2% ECB tikslo, jo teigimu, yra laikina.

„Tikimybė, kad infliacija išaugs daugiau nei 2,5%, yra labai maža“, – prognozuoja jis. Vasarą priimta naujoji ECB strategija vidutiniu laikotarpiu leidžia toleruoti infliacijos nukrypimus aukščiau ar žemiau 2% lygio.

„ECB linkęs neskubėti ir laikosi išmintingos pozicijos, taip pat siekia išlaikyti laisvą pinigų politiką“, – pridūrė O. Rehnas.

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, atkreipia dėmesį, kad būtina stebėti, kaip auga atlyginimai. Jei Lietuvoje darbo užmokestis pernai augo 12% ir atsispindėjo aukštoje 8% metinėje infliacijoje Lietuvoje šį spalį, vadinamojo „antrojo kainų šuolio“ dėl atlyginimų augimo euro zonoje jis nemato. Euro zonoje metinė infliacija spalį pakilo iki 4%.

ECB dešimtmetį kovojo su per žema infliacija, tačiau pastaraisiais mėnesiais infliacija euro zonoje pastebimai išaugo. Naujausia banko rugsėjo prognozė rodo, kad infliacija euro zonoje šiemet didės iki 2,2%, kai pernai siekė 0,3%. Tačiau 2022 m. ji, tikimasi, sulėtės iki 1,7%, o 2023 m. – 1,5%.

Pinigų politikos sprendimus ECB priims gruodį – remiantis atnaujintomis prognozėmis. Šiuo metu taikoma nulinė bazinė palūkanų norma. Palūkanos už bankų indėlius ECB ir toliau lieka minus 0,5%.

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį padidino Lietuvos ir ES augimo prognozę, tačiau perspėjo dėl rizikų tvyrant dideliam neapibrėžtumui. Pasak Paolo Gentiloni, už ekonomikos politiką atsakingo eurokomisaro, Europos ekonomika pereina nuo atsigavimo į augimo etapą.

Tačiau šiai teigiamai padėčiai kyla trys pagrindinės grėsmės: smarkiai augantis susirgimų COVID-19 skaičius, ypač tose vietovėse, kuriose skiepijamasi palyginti vangiai; didėjanti infliacija, kurią daugiausia lemia energijos kainų šuolis; tiekimo grandinių sutrikimas, darantis poveikį daugeliui sektorių.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Baltijos šalių makroekonomikos tyrimų vadovas, aiškina, kad niekas nesitikėjo, jog pandemijos metu bus toks ekonomikos klestėjimas, skelbia portalas LRT, cituojantis platformą „Bendra“.

„Dažnai girdime, esą „Lietuvos ekonomika atsigauna“, „ekonomiką reikia gelbėti“. Absurdas. Kad ir kokiu kampu žvelgsi, nėra jokio poreikio kažką gaivinti ar gelbėti. Greičiau atvirkščiai – dėl nematyto atlyginimų augimo, milžiniškos, tačiau nepatenkintos užimtumo paklausos reikia pradėti kalbėti apie galimą ūkio perkaitimą“, — mano ekonomistas.

Pasak jo, agreguoti Vakarų šalių rodikliai liudija: gyventojų pajamos yra kur kas didesnės, nei jos būtų be pandemijos. JAV įmonių apklausa rodo, kad pagrindinė įvardijama problema yra darbuotojų trūkumas. Nėra, kas gamina, nėra, kas dirba, neužtenka krovininių laivų, konteinerių, vilkikų vairuotojų, pagaminamos elektros energijos ir išgaunamos naftos. Globali pasiūlos krizė, nes visko trūksta tuo metu, kai vartotojų pajamos yra išaugusios.

Lyginant su kitomis prognozėmis, EK mūsų šaliai pateikė optimistiškiausią augimo prognozę šiems metams: dar metų viduryje EK prognozavo, kad Lietuvos BVP augs 2,9%, o kitąmet – 3,9%. Dabar Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2021 m. augs 5%, o kitąmet – 3,6%.

Prognozuojama, kad ES ekonomika atsigaus po pandemijos sparčiau, nei prognozuota, numatant, kad Bendrijos BVP šiemet didės 5% (gegužę laukta 4,2%), o 2022 m. – 4,3% (4,4%). Numatoma, kad euro zonos augimo tempas šiemet ir kitąmet bus toks pat kaip ES.

Prognozės lieka prognozėmis – aišku, smagiau, kai jos vis labiau linksta optimizmo pusėn, juolab kad ekonomika vėl didina augimo tempus, sparčiau atsigauna euro zona. Tačiau, VŽ nuomone, nederėtų pamiršti, kad pandemija vis dar neįveikta, neatrodo ir kad infliacija dramatiškai nertų žemyn. Be to, sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės nepaliks nuošalyje ir Lietuvos verslo. Tad pildant ateities planų portfelį verslui naudinga būtų kartu į jį įdėti kūrybiškumą, novatoriškumą ir bent dalelę atsargumo.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 1

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16
Optimizmas su išlygomis

Dėliodami artėjančių 2022-ųjų prognozes, ekonomistai teigia, kad nepaisant kone rekordinės infliacijos,...

Verslo aplinka
2021.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku