2021-08-26 08:50

Robotas nepavogs jūsų darbo

Bertrand Guay (AFP / „Scanpix“ nuotr.)
Bertrand Guay (AFP / „Scanpix“ nuotr.)
Apie robotizaciją kalba visi, tačiau kaip, kokiu tempu ir kur tai vyksta, pastebi dar nedaugelis. Prekybos sektorius yra vienas iš tų, kuriame šiuos procesus galime matyti šiek tiek iš arčiau. Ir jie integruojami kur kas sparčiau, nei galima manyti iš pirmo žvilgsnio.

Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) skelbiamais duomenimis, 2020 m. viso pasaulio gamyklose veikė apie 2,7 mln. industrinių robotų. Praeitais metais jų pasitelkimas rinkoje padidėjo apie 12%, o pandemija ir išaugęs e. prekybos poreikis tai tik paskatino.

Rimantas Benetis, JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius, akcentuoja, kad technologiniai sprendimai taikomi ne vien tik siekiant sumažinti darbo jėgą, bet ir užtikrinant procesų atsikartojamumą, greitį, tikslumą. Pasak jo, šiandien žmonės siekia, kad jų apsipirkimas būtų kiek įmanoma efektyvesnis. Norint išlaikyti fizinius prekybos centrus apsipirkimo procesas turi būti labai panašus į pirkimą internetu. Pasitelkus dirbtinio intelekto technologijas su vaizdų apdorojimu bus įmanoma tiesiog atpažinti, ką vartotojas įsidėjo į prekių krepšelį, ir iš karto pateikti sąskaitą iki jam išeinant.

Kita svarbi nematoma pirkėjams dalis yra procesų našumas. Tai yra ir prekių papildymas, jų sutvarkymas, švaros palaikymas. Nemažai šių darbų gali būti automatizuoti ir perleisti robotams – tai leis ne tik užtikrinti efektyvesnį darbą, bet ir pailginti darbo valandas ar net atsirasti visiškai automatizuotoms parduotuvėms. Robotai ateina į pačius įvairiausius sektorius.

Pasaulyje vidutiniškai 10.000 darbuotojų tenkantis robotų skaičius siekia 113, robotų tankumu išsiskiria Vakarų Europa – 225 robotai, čia lyderė išlieka Vokietija. Lietuva šioje srityje kol kas itin nepasižymi – 10.000 darbuotojų tenka apie 5 robotus.

Apie robotizaciją yra daugiau mitų nei pagrindo jų bijoti. Tačiau šis poreikis neabejotinai augs ir ateinantis penkmetis gali atnešti daug „netikėtumų“, jei tam darbdavys neparuoš darbuotojų. Juk bijome to, ko nežinome. Statistikos departamentas skelbė, kad pramonės ar paslaugų sektoriuose robotus savo veikloje 2020 m. pradžioje naudojo 4,6% bendrovių, turinčių daugiau kaip 10 darbuotojų. Remigijus Laurutis, robotikos bendrovės „Nord Robotics“ vadovas, VŽ yra sakęs, kad nors robotų paklausa Lietuvos įmonėse didėja, verslą, ypač maisto pramonę, dar reikia įkalbėti robotizuotis.

Tad nors Pasaulio ekonomikos forumas ir skaičiuoja, kad iki 2025 m. apie 85 mln. darbo vietų gali būti automatizuota, kartu tai atveria ir naujų galimybių – šie pokyčiai gali atnešti iki 97 mln. naujų darbo galimybių. Šioms mintims paantrina ir Rimantas Mažulis, technologijų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims, – pasak jo, technologijos padeda ne tiek mažinti darbuotojų, bet labiau juos perskirstyti, nukreipti resursus. Svarbu, kad technologija leistų nuo rankinio, rutininio darbo kreipti darbuotojo energiją į daugiau pridėtinės vertės kuriančias paslaugas, aptarnavimą. Dėl to būtina investuoti į darbuotojų persikvalifikavimą ir jų gebėjimus mokytis dirbti drauge su robotais, juos valdyti. 

ISM mokslininkų organizuotame virtualiame simpoziume Vadybos akademijos konferencijoje buvo teigiama, kad robotizacija skatina, o ne naikina darbo vietų kūrimą. Tiesa, šios tendencijos pastebimos tik privačiose įmonėse, o valstybinėse organizacijose toks robotizacijos poveikis nenustatytas. Tyrimo duomenimis, privačios įmonės robotizacijos naudą pajuto dėl to, kad jos lanksčiau reagavo į technologinius pokyčius ir intensyviau padėjo savo darbuotojams įgyti naujų kompetencijų. O naujų įgūdžių įgijimas padeda siekti didesnio atlyginimo. Tad robotai – galimybė darbuotojui užsidirbti daugiau.

VŽ nuomone, robotas nepavogs jūsų darbo. Robotas užims jūsų darbo vietą tik tuomet, jei jūs tai leisite. Ar prisitaikysite prie rinkos pokyčių, laiku integruosite darbuotojus į procesą ir numatysite kelis ėjimus į priekį – tai jau jūsų pasirinkimas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791