Finansinių sukčių grobis šiemet – 6 mln. Eur: kaip išvengti spąstų
Skambučiai ar laiškai su ypač pelningais investavimo pasiūlymais, teisėsauga, sprendžianti „banke jums iškilusias problemas“, ar romantinis partneris, apdovanosiantis iki dangaus, vos tik pervesite pinigų bilietui pas jus, – šie ir panašūs sukčių scenarijai užtikrina didelį grobį kasmet. Lietuvos bankų asociacija (LBA) skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sukčiams gyventojai atidavė 6 mln. Eur (pernai – 10 mln. Eur).
„Nuo sukčių neapsaugotas niekas“, – teigia specialistai, neigdami įsitikinimą, kad į sukčių spąstus patenka tik neišprusę. Sukčių aukomis tapę žmonės buvo užklupti pažeidžiami, o pagrindinė saugojimosi taisyklė – nespręsti skubotai.
Lietuvos bankas (LB) nurodo, kad didžiausia investavimo sukčiams pervesta vieno žmogaus suma – 54.000 Eur.
„Man taip nenutiks“
Vienas vyras, socialiniame tinkle „Facebook“ neseniai paskelbęs, kad nukentėjo nuo telefoninių sukčių, savo paskyros sekėjus labiau nustebino ne tuo, kad prarado pinigų, bet tuo, kad nuo sukčių nukentėjo būtent jis.
„Maniau, kad man taip nenutiks, kad bankų įspėjimai ne man, o durneliams. Tai čia aš tas durnelis“, – rašo jis, paskyros draugams negalint patikėti, kad bičiulis pateko į tokią padėtį.
Tapatybės žiniasklaidai neviešinantis vyras VŽ pasakoja sulaukęs skambučio atostogaudamas Graikijoje. Sukčius prisistatė policijos tyrėju ir aiškino apie sulaikytuosius, pas kuriuos rasta jo tapatybės kortelė, sutartys su banku.
Sukčius paminėjo įmonės, kurios vardu sudarytos sutartys su banku, pavadinimą. Jo taikinys – buvęs tos įmonės darbuotojas.
„Patvirtinau, kad kažkada dirbau ten direktoriumi ir galimai netvarkingai išmečiau dokumentus, kas nors juos rado ir galėjo pasinaudoti“, – vėliau pareiškime (tikrai) policijai rašo sukčiaus auka.
Telefoninis „tyrėjas“ tikino, kad „bandyta jungtis prie sąskaitos ir kad dabar ją reikia įšaldyti“.
Ryšys „besiaiškinant padėtį“ nutrūko keletą kartų. Atnaujinus pokalbį, sukčiaus auka „sujungiama“ su dar vienu asmeniu – „banko saugumo darbuotoju“.
„Jis sakė, kad reikės pakeisti prisijungimo kodą, ir paklausė, ar prisimenu jį. Atsakiau, kad taip. Paprašė padiktuoti, padiktavau“ – pareiškime policijai rašo nukentėjusysis.
Pokalbiui vėl nutrūkus, vyras paskambino banko klientų aptarnavimo numeriu ir išgirdo, kad niekas jam iš banko neskambina, kad bankas jokių duomenų telefonu niekada neprašytų ir kad „sąskaitos įšaldymo paslauga“ neegzistuoja.
„Negaliu paaiškinti kaip. Laikiau save šios srities šiokiu tokiu žinovu, bet tapau telefoninių sukčių auka“, – socialiniame tinkle prisipažįsta vyras ir kviečia kitus likti budrius.
Nespręskite staigiai
Karolina Puzinaitė, karo psichologė, geštalto psichoterapeutė, sako, kad patekti į sukčių pinkles gali beveik kiekvienas, jeigu bus užkluptas situacijoje, kurioje yra pažeidžiamas.
„Tai nepriklauso nuo intelekto lygio, socialinio statuso ar pasirengimo. Šiuo atveju suveikia bendri psichologiniai mechanizmai, dėl kurių pasiduodama įtakai“, – sako K. Puzinaitė.
Anot jos, stipriai paveikia netikėtumo faktorius: esame nepasiruošę tam, kas vyksta, girdime tik kai kuriuos situacijos momentus ir praleidžiame esminę žinią.
Dar vienas veiksnys – konformizmas, kai pasiduodame įtakai, kad neišsiskirtume iš aplinkos.
„Taip pat mus gali veikti emocijos, pavyzdžiui, baimė, įtampa, nuovargis, arba priešingi jausmai – džiaugsmas, pasitikėjimas. Tuomet jie padiktuoja tam tikrus elgesio modelius ir mes priimame nesąmoningus sprendimus“, – teigia psichoterapeutė.
Geriausia apsauga, jos teigimu, sustoti: „įjungti“ budrumą, įvertinti situaciją ir niekada nespręsti skubotai.
Dalis grobio – grąžinta
LBA duomenimis, įvairaus plauko finansiniai sukčiai per pirmąjį šių metų pusmetį iš gyventojų išviliojo 6 mln. Eur.
Dar 2,3 mln. Eur per šį laikotarpį buvo grąžinta jų savininkams ar užkardytas įtarimų kėlęs jų pervedimas.
VERSLO TRIBŪNA
Mokesčiai tikriausiai niekada nebuvo ta tema, kurią minėtume su šypsena – painu, sudėtinga, o kartais ir visai nesuprantama. Tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pristačius gyventojų pajamų deklaravimo vedlį, viskas iš esmės pasikeitė – šimtai tūkstančių gyventojų, kasmet deklaruojančių pajamas, galėjo lengviau atsikvėpti.
Jau kitų metų pavasarį VMI pristatys vieningą Mokesčių administravimo platformą. Tai dalis VMI skaitmeninės transformacijos, kurios centre – klientas. Viena pagrindinių priemonių, padedančių išgirsti jų poreikius tapo naudotojų patirties (UX) grupės iniciatyva „Naudotojų balsas“, kuri leidžia paslaugas kurti ir tobulinti remiantis realių naudotojų įžvalgomis.
Šiuolaikinio žmogaus kasdienybė – nuolatinis bėgimas tarp užduočių, terminų ir susitikimų. Laikas tapo tokiu deficitu, kad net ir poilsis dažnai planuojamas taip pat kruopščiai, kaip dienos darbai. Tokiomis aplinkybėmis vis rečiau pavyksta stabtelti ir tiesiog pasimėgauti gyvenimu. „Mylios“, atvėrę duris verslo centre „Hero“, siūlo būtent tai.
Pensijų fonduose 2025 metų viduryje buvo sukaupta 9,8 milijardo eurų. Lietuvos banko duomenimis, tai sudarė 21 proc. viso gyventojų likvidaus finansinio turto – antrą didžiausią dalį po indėlių ir kitų piniginių priemonių.
„Bendradarbiaujant teisėsaugai ir bankams, į savininkų sąskaitas sugrįžo 1,2 mln. Eur, jau pervestų į kitą finansų įstaigą. Dar 1,1 mln. Eur buvo sustabdyta toje pačioje finansų įstaigoje ir po atlikto tyrimo grąžinta klientams“, – teigia LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.
„Vertinant galimybes kompensuoti nuostolius, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai“, – priduria LBA atstovė.
Pernai per visus metus sukčiai iš žmonių išviliojo iš viso 10 mln. Eur.
„Vienetinė“ investavimo galimybė
Atskira tema – investicinis sukčiavimas.
LBA skaičiuoja, kad vien dėl investicinio sukčiavimo per pirmąjį pusmetį bankų klientai neteko 849.000 Eur.
243.000 Eur per tą patį laikotarpį pavyko grąžinti į savininkų sąskaitas.
Investuoti siūlantys skambintojai entuziastingai žada didžiules grąžas ir greitą praturtėjimą. Paprastai brukamas „vienetinis“ pasiūlymas, reikalaujama tučtuojau apsispręsti.
Atakuojami net į pinkles jau pakliuvę ir nukentėję žmonės, kuriems siūloma sugrąžinti neva atrastas jų lėšas.
LB, skaičiuojančio tik tuos, kurie kreipėsi su skundais, duomenimis, didžiausia vieno asmens tokiems sukčiams pervesta suma – 54.000 Eur.
„Gyventojai, patikėję sukčiais, iš viso prarado apie 84.000 Eur. Per pirmąjį 2022 m. pusmetį bankas sulaukė 15 skundų dėl sukčių. Tačiau ne visi nukentėję kreipiasi, todėl jų gali būti ir daugiau“, – teigia Giedrius Šniukas, LB Komunikacijos skyriaus atstovas.
Pernai tokiems sukčiams gyventojai atidavė daugiau kaip 0,5 mln. Eur.
Audrius Šilgalis, LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, VŽ teigia, kad netikrais investavimo pasiūlymais susivilioja ir tie, kurie laiko save finansiškai bei technologiškai išprususiais: „Nuo sukčių neapsaugotas niekas. Pasitaikė atvejų, kai į sukčių pinkles patekdavo ir toli gražu ne pradedantieji investuotojai. Dėl to labai svarbu tikrinti informaciją, ypač jeigu kyla abejonių.“
Abejonėms išsklaidyti pakanka naršyklės pavadinime suvesti raktinius žodžius.
„Ir jokiu būdu nepriimti skubotų sprendimų“, – psichoterapeutei pritaria investicinių paslaugų specialistas.
„Swedbank“ duomenimis, vidutinė gyventojų nuostolių suma, susiviliojus netikru investavimo pasiūlymu, siekia 1.000 Eur. Banko saugumo specialistai vien per pirmąjį šių metų pusmetį pradėjo beveik 180 tyrimų dėl tokio sukčiavimo.
„Išgirdę viliojantį pasiūlymą per trumpą laiką užsidirbti garantuotą 25%, 50% ar net 100% grąžą, gyventojai neretai ryžtasi „įdarbinti“ kone visas savo santaupas“, – rugsėjį aiškino Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Todėl nuostoliai patekus į šią sukčiavimo schemą yra vieni didesnių.
„Ilgalaikė metinė grąža iš investicijų paprastai sudaro 7–9% ir tai turėtų būti aiškus orientyras, pagal kurį reikėtų vertinti investicijų pasiūlymus“, – pabrėžia „Swedbank“ atstovė.
Apsimesti policija ypač efektyvu
LBA vykdo informavimo kampaniją www.atpazinksukciu.lt, kur pateikia net 7 dažniausiai pasitaikančias sukčių kaukes ir istorijas pagal tikrus faktus.
Sukčiai, apsimetantys teisėsauga, – rikiuojami tarp paveikiausių metodų.
Taip pat primena, kad e. laiškas turėtų sukelti įtarimą dėl siuntėjo adreso – policija nenaudoja „@gmail.com“ oficialiam susirašinėjimui. Gavus prisegtų dokumentų ar įtartinų nuorodų, jų tikrumą vertėtų pasitikrinti oficialiuose kanaluose nurodytais kontaktais.
VŽ jau rašė, kad per praėjusius metus, bendrovių „SonicWall“ ir „CrowdStrike“ skaičiavimu, „phishing“ atakų skaičius pasaulyje išaugo atitinkamai 105% ir 82%. Šių atakų metu vartotojams siunčiami laiškai su kenksmingomis nuorodomis.
Bendrovė „Hermitage Solutions“ pernai skelbė atlikusi tokio tipo atakų simuliaciją ir apskaičiavo, kad 54% perskaičiusių laiškus įmonių darbuotojų atidarė tariamai kenksmingą nuorodą.
Tyrimų dėl sukčiavimo – trečdaliu daugiau
Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas, sako, kad bendrai dėl visų rūšių sukčiavimo Lietuvoje pradėtų tyrimų skaičius šiemet jau trečdaliu didesnis nei pernai per visus metus.
„Šiemet per 8 mėnesius pradėti 2.880 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, t. y. bene 30% daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (pernai – 2.219)“, – rašo R. Matonis.
Sukčiavimu padaryta žala šiemet – beveik 16, 2 mln. Eur, o pernai ji siekė 21,4 mln. Eur.
