Nauji prekybos centrai: ir norisi, ir baugu

„Naujų projektų Baltijos šalyse šiuo metu yra daug. Prekybos centrai užima apie 1,2 mln. kv. metrų, o jei visi planuojami projektai bus įgyvendinti, šis plotas padidės iki 1,9 mln. kv. m, arba 60%“, – prieš savaitę vykusiame Baltijos šalių NT investicijų forume skaičiavo Frode Gronvoldas, NT plėtros ir valdymo bendrovės „Linstow Center Management“ vadovas.

Tarp būsimų projektų p. Gronvoldas mini planuojamas „Akropolio“ statybas Rygoje, taip pat jau statomą „Nordikos“ centrą Vilniuje, statybų pradžią greitai planuojančio skelbti „Pro Capital“ projektą Taline ir dar daugelį kitų. Papildomų plotų žada pasiūlyti ir jau veikiantys prekybos centrai. Vien Latvijoje plėtrą planuoja prekybos centrai „Alfa“ ir „Origa“, tam tikrų planų turi ir „Spice“. Kaune plėtrą atlieka ir „Mega“.

Skirtingi ženklai

„Visi šiame sektoriuje turime svajonių, visi nori ištraukti planus iš stalčių ir kurti verslą. Tai labai gerai. Bet svarbu atsiminti, kad visa tai turi būti padaryta tinkamai“, – perspėja p. Gronvoldas.

Pasak jo, nors galimybių plėstis dar šiek tiek yra, ypač Latvijoje ir Lietuvoje, labai dideliems naujiems projektams rasti vietą dabar nebus lengva. Iš rinkos gaunama gana prieštaringų signalų. Ekonomika ir mažmeninė prekyba po krizės atsigauna, kuriamos naujos darbo vietos, ypač Baltijos šalyse. Atsiranda laisvų pajamų, kurias žmonės gali išleisti. Tačiau kartu prognozės esą rodo, kad ekonomikos augimas lėtėja, rinkoje siaučia defliacija. Plėtotojams sunku kelti nuomos kainas. Be to, bankų duomenys rodo, kad indėlių skaičius didėja.

„Nors kuriamos naujos darbo vietos, žmonių uždirbami pinigai skiriami taupyti. Vartotojai kažkodėl nesijaučia optimistiškai“, – sako p. Gronvoldas.

Grąžinti norą pirkti

Allanas Remmelkooras, naujo prekybos centro Taline, netoli miesto oro uosto, statybas jau planuojančios „Pro Kapital Grupp“ valdybos narys, sutinka, kad šių metų pradžia prekybai nebuvo labai džiugi, vis dėlto makroekonominė padėtis, pasak jo, nėra tragiška. Europos, JAV ekonomikos augimas stabilus, o ir sėkmingų, gerai dirbančių prekybos centrų plotų paklausa auga.

„Svarbu tai, kad kiekvienas naujas dalyvis, ketinantis įžengti į rinką, galėtų pasiūlyti ką nors nauja. Ne tik naujų parduotuvių ar prekių ženklų, bet ir naują, išskirtinę koncepciją“, – pabrėžia jis.

Pasak p. Remmelkooro, naujiems dalyviams reikėtų išnaudoti miestų transporto centrus, pasiūlyti naujų idėjų, įdomios veiklos. Svarbi užduotis, pasak jo, yra apsipirkimą paversti vėl madingu, mat šiuo metu pirkėjai rečiau skuba į prekybos centrus.

Inga Navickaitė, prekybos centrą „Ozas“ Vilniuje valdančios UAB „ECE Projektmanagement Vilnius“ vadovė, taip pat pabrėžia, kad ne tik Baltijos šalyse, bet ir kitose Europos rinkose centrų lankytojų srautai pastaruoju metu nedidėja. Tam įtaką daro tiek e. komercija, tiek besikeičiantys pirkėjų įpročiai. Taigi grąžinti pirkėjams norą pirkti svarbu ir senbuviams.

Prekybininkai jau kurį laiką svarsto, kad sėkmingų gerų plotų rinkoje trūksta ir nauji ženklai esą galėtų ateiti į Baltijos šalis, jei tik būtų daugiau patrauklių nuomojamų plotų pasiūlos. Tačiau, p. Navickaitės nuomone, realaus poreikio kurti naujus centrus nėra.

„Net jei ploto reikia naujiems prekių ženklams, jie geriausiu atveju galėtų sudaryti tik apie 20% naujo prekybos centro nuomininkų. Didžioji dalis vis tiek būtų tie patys rinkoje jau veikiantys dalyviai. Arba dar blogiau, dalis ploto taip ir liktų tuščia“, – sako p. Navickaitė.

Pasak jos, jei į rinką būtų norima paleisti tikrai stiprų prekių ženklą, jam vietos rastų ir esami prekybos centrai, tik tai esą galėtų šiek tiek užtrukti. Taip, pavyzdžiui, nutiko, kai į rinką beldėsi H&M.

Nuspręs bankai

Mindaugas Kulbokas, „Newsec“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims, ramina, kad toli gražu ne visi paskelbti projektai gali būti ir bus įgyvendinti. Reikšmingą rinkos sargo funkciją šiuo atveju, pasak jo, turėtų atlikti bankai, atsargiai sprendžiantys, kokiam projektui suteikti finansavimą.

„Tokio dydžio projektams nuosavų lėšų turinčių plėtotojų nėra. Taigi kiekvieną projektą dar peržiūrės bankas ar investuotojų atstovai. O šiems svarbu, kad projektas turėtų stiprių nuomos sutarčių dar prieš pradedamas finansuoti“, – nepamatuotų investicijų filtrą mato p. Kulbokas.

Projektai, kuriems nepavyks pritraukti būsimų nuomininkų, ir nebus finansuojami. Vieną iš tokių pavyzdžių galima laikyti „Panoramos“ prekybos centro Taline projektą, kuris buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai stiprių nuomininkų.

Kad prekybos plotų plėtrą vykdo ir jau veikiantys prekybos centrai, pasak p. Kulboko, yra gana gera tendencija. Mat šie centrai jau turi susiformavusius pirkėjų srautus ir papildomomis investicijomis gali patenkinti augančią sėkmingų prekybos plotų paklausą. Apie investicijas ir atsinaujinimą, pasak pašnekovų, vertėtų pagalvoti ir kitiems mažiau patraukliems prekybos centrams.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ gegužės 28 d.