Lengvai perdirbami gaminiai – naujas verslo pasirinkimas

Dalies į Lietuvos rinką patenkančių gaminių ir jų pakuočių neįmanoma perdirbti, todėl gamintojai skatinami jau šiandien ieškoti galimybių pereiti prie aplinkai mažiau kenksmingų sprendimų. Taip elgtis turėtų paskatinti ir griežtėjančios ES direktyvos bei augantis visuomenės sąmoningumas.

Kęstutis Trečiokas, aplinkos ministras:
„Šiuo metu nemaža dalis rinkoje esančių produktų dažnai yra neperdirbami, todėl reikia siekti, kad atliekomis virtę gaminiai būtų ne tik lengvai perdirbami ir paruošiami pakartotiniam naudojimui, bet ir nekenksmingi aplinkai bei sveikatai.“
252126 VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.
90% Tiek gyventojų įsitikinę, kad gamintojai turėtų stengtis gaminių ir jų pakuočių gamybai naudoti antrines žaliavas. Panaudotos gaminių pakuotės – didžiulis, neišnaudotas medžiagų bei energijos potencialas, tai įvertinusi Europos Komisija (EK) jau rengia direktyvų projektus, kurie numato naujus reikalavimus visose produktų projektavimo bei gamybos grandyse, – gaminiai turėtų tapti ilgaamžiai, nesunkiai pataisomi, padaryti iš tik perdirbti tinkamų medžiagų, o jiems gaminti turėtų būti naudojama kuo mažiau išteklių.
Neaiškūs plastikai
Tačiau šie planai kol kas gerokai skiriasi nuo tikrovės. „Šiuo metu nemaža dalis rinkoje esančių produktų dažnai yra neperdirbami, todėl reikia siekti, kad atliekomis virtę gaminiai būtų ne tik lengvai perdirbami ir paruošiami pakartotiniam naudojimui, bet ir nekenksmingi aplinkai bei sveikatai“, – problemą mato Kęstutis Trečiokas, aplinkos ministras. Atliekų tvarkytojai fiksuoja, kad pastaruoju metu rūšiavimo konteineriuose gausėja atliekų, kurios yra neperdirbamos. „Plastikui skirtuose geltonuosiuose rūšiavimo konteineriuose padaugėjo atliekų, kurios pagamintos iš itin žemos kokybės plastiko. Bendrovė randa nereikalingų produktų, įrankių ar žaislų, pagamintų iš plastikinių gaminių ar lydinių, kurie negali būti perdirbami. Kokybišką plastiką galima perdirbti kelias dešimtis kartų, tačiau tai, ką randame konteineriuose, dažnai tinka tik deginti“, – sako Laurynas Kazlauskas, „VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbti skyriaus vadovas. Jo nuomone, daugiausia neperdirbamų, žemiausių medžiagų kokybės gaminių atkeliauja iš Kinijos.
„Toks plastikas net nebūna pažymėtas. Kokybiškesnių produktų gamintojai paprastai nurodo naudojamo plastiko tipą: PET, HDPE, PP ar kt., ši informacija yra svarbi ir rūšiuojant, ir tolesniam perdirbimo procesui“, – aiškina p. Kazlauskas.
Svarbu prevencija
„Susitelkę į kovą su augančiais pakuočių atliekų kalnais nesusimąstome apie šių problemų ištakas ir prevenciją“, – pažymi Audronė Viliūtė, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) marketingo ir komunikacijos vadovė. Anot jos, dėl to gyventojų sąžiningai išrūšiuotų pakuočių dalis vėliau nukeliauja į sąvartyną, nes yra pagamintos iš neperdirbamų medžiagų. Šios tendencijos prasilenkia ir su galiojančio Pakuočių ir pakuočių tvarkymo įstatymo nuostatomis, kurios nurodo, kad pakuotės turi būti projektuojamos ir gaminamos taip, kad jų tūris ir masė būtų kuo mažesni, jas būtų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ar kitaip panaudoti ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Todėl, p. Viliūtės nuomone, reikia siekti atkreipti gamintojų ir importuotojų dėmesį į šias problemas ir kartu ieškoti sprendimų. „Lietuvoje turime puikių ir išmanančių mokslininkų bei specialistų, kurie yra pasirengę padėti, kad pramonė taptų draugiška aplinkai ir neprarastų konkurencingumo ar net jį sustiprintų ekologiniais sprendimais ir inovacijomis“, – tvirtina ji.
Ekologinis projektavimas
Anot p. Trečioko, norint, kad gaminiai būtų lengvai perdirbami ir paruošiami naudoti pakartotinai, būtina skatinti ekologinį gaminių projektavimą ir beatliekių ar mažaatliekių technologijų diegimą. Ūkio ministerija jau planuoja, kad tokie verslo projektai gali tikėtis paramos iš ES struktūrinių fondų, tad jų ateityje turėtų gausėti. Tai verslui gali apsimokėti ir ekonomiškai. Kaip aiškina Visvaldas Varžinskas, Kauno technologijos universiteto Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas, kiekvienam gamintojui ar importuotojui svarbūs trys veiksniai: nuolat griežtėjantys teisiniai aplinkosaugos reikalavimai, ekonominė nauda, gaunama kuriant ekologiškai švaresnius gaminius ir pakuotes, ir augantis vartotojų dėmesys ekologiškai švaresniems gaminiams.
Pono Varžinsko teigimu, nuo 70% iki 80% visų su gaminiais ar pakuotėmis susijusių poveikio aplinkai rūšių yra nulemta dar tik pasiekus projektavimo stadiją. Tai reiškia, kad pokyčiai parenkant aplinkai mažiau kenksmingas pakuotes labai priklauso nuo gamintojų požiūrio ir interesų. „Ekologinis gaminių projektavimas yra puiki priemonė pagerinti gaminių aplinkosaugos veiksmingumą, įmonės konkurencingumą ir diegti inovacijas. Reikšmingai pagerinus gaminių ir pakuočių aplinkosaugos veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą, atsiranda galimybių sutaupyti, tapti inovatyviems ir konkurencingiems“, – naudą verslui akcentuoja jis.
Sąmoningumas auga
Augantį vartotojų sąmoningumą rodo ir PTO užsakymu „Vilmorus“ vykdytos apklausos duomenys: net pusė gyventojų teigia, kad mieliau renkasi mažiau ir kukliau supakuotas prekes, o 23% nurodo, kad atkreipia dėmesį į tai, ar pakuotė pagaminta iš perdirbtų medžiagų. Beveik 90% respondentų įsitikinę, kad gamintojai turėtų stengtis gaminių ir jų pakuočių gamybai naudoti antrines žaliavas.
Kita vertus, rinkdamiesi prekes pirkėjai galėtų būti dar atidesni ir sąmoningesni, pvz., vengti pirkti gaminius, kurių pakuotės nepažymėtos ženklais, informuojančiais, kad jos yra tinkamos perdirbti.