Išvežtos atliekos – prarastos žaliavos pramonei
Lietuvoje dirba daugiau nei 10 įmonių, kurios pačios perdirba plastiko atliekas ir naudoja jas naujiems gaminiams gaminti. JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR. 538.000 tonų
Tiek atliekų Lietuva eksportavo 2012 m. Europos požiūris į atliekas keičiasi iš esmės – šiandien jos traktuojamos ne kaip niekam nereikalingos šiukšlės, kuriomis reikia stengtis atsikratyti, o kaip palyginti nebrangios žaliavos naujoms prekėms gaminti, galinčios gerokai sumažinti verslo sąnaudas pirminiams ištekliams pirkti.
Neišnaudoti ištekliai
Našesnio atliekų panaudojimo klausimą kelia ir Europos Komisija (EK). Ji atkreipia dėmesį, kad ES šalys importuoja per daug išteklių, nors nemažą jų dalį galėtų pakeisti antrinės žaliavos, kurios būtų perdirbamos ir panaudojamos bent keliuose gamybos cikluose. Tarkime, stiklo atliekas galima perdirbti neribotą kartų skaičių, taip taupant naujo stiklo gamybai reikalingas gamtines žaliavas, energiją, vandenį. Daug kartų gali būti perdirbami plastikai, juodieji ir spalvotieji metalai. Perdirbti tinka popierius ir kartonas, medienos pakuotės ir daugelis kitų antrinių žaliavų.
Importuoja daugiau
Lietuvoje gausėjant rūšiavimo konteinerių ir platesniam gyventojų ratui pradėjus aktyviai rūšiuoti, surenkamų antrinių žaliavų kiekis kasmet didėja. Tačiau šalies verslas didelį kiekį vertingų atliekų eksportuoja, o ne perdirba vietoje – atliekų importo į Lietuvą apimtis 2012 m. buvo perpus mažesnė nei jų eksportas, pasiremdamas valstybine atliekų statistika skaičiuoja Almantas Kybartas, elektroninių atliekų perdirbimo UAB „EMP Recycling“ generalinis direktorius. „Iš viso 2012 m. į Lietuvą buvo importuota beveik 269.000 t įvairių atliekų – daugiausia popieriaus ir kartono, metalų, plastiko, stiklo pakuočių. O atliekų eksportas iš Lietuvos tais metais siekė 538.000 t – beveik 2 kartus daugiau nei importas“, – neseniai vykusiame renginyje „Atliekų tvarkymas 2014“ nurodė jis. Daugiausia iš Lietuvos 2012 m. buvo išvežta juodųjų metalų (apie 382.000 t), popieriaus ir kartono (87.000 t), spalvotųjų metalų (16.000 t), nemažai plastiko, elektronikos, stiklo pakuočių atliekų.
Tiek atliekų Lietuva eksportavo 2012 m. Europos požiūris į atliekas keičiasi iš esmės – šiandien jos traktuojamos ne kaip niekam nereikalingos šiukšlės, kuriomis reikia stengtis atsikratyti, o kaip palyginti nebrangios žaliavos naujoms prekėms gaminti, galinčios gerokai sumažinti verslo sąnaudas pirminiams ištekliams pirkti.
Neišnaudoti ištekliai
Našesnio atliekų panaudojimo klausimą kelia ir Europos Komisija (EK). Ji atkreipia dėmesį, kad ES šalys importuoja per daug išteklių, nors nemažą jų dalį galėtų pakeisti antrinės žaliavos, kurios būtų perdirbamos ir panaudojamos bent keliuose gamybos cikluose. Tarkime, stiklo atliekas galima perdirbti neribotą kartų skaičių, taip taupant naujo stiklo gamybai reikalingas gamtines žaliavas, energiją, vandenį. Daug kartų gali būti perdirbami plastikai, juodieji ir spalvotieji metalai. Perdirbti tinka popierius ir kartonas, medienos pakuotės ir daugelis kitų antrinių žaliavų.
Importuoja daugiau
Lietuvoje gausėjant rūšiavimo konteinerių ir platesniam gyventojų ratui pradėjus aktyviai rūšiuoti, surenkamų antrinių žaliavų kiekis kasmet didėja. Tačiau šalies verslas didelį kiekį vertingų atliekų eksportuoja, o ne perdirba vietoje – atliekų importo į Lietuvą apimtis 2012 m. buvo perpus mažesnė nei jų eksportas, pasiremdamas valstybine atliekų statistika skaičiuoja Almantas Kybartas, elektroninių atliekų perdirbimo UAB „EMP Recycling“ generalinis direktorius. „Iš viso 2012 m. į Lietuvą buvo importuota beveik 269.000 t įvairių atliekų – daugiausia popieriaus ir kartono, metalų, plastiko, stiklo pakuočių. O atliekų eksportas iš Lietuvos tais metais siekė 538.000 t – beveik 2 kartus daugiau nei importas“, – neseniai vykusiame renginyje „Atliekų tvarkymas 2014“ nurodė jis. Daugiausia iš Lietuvos 2012 m. buvo išvežta juodųjų metalų (apie 382.000 t), popieriaus ir kartono (87.000 t), spalvotųjų metalų (16.000 t), nemažai plastiko, elektronikos, stiklo pakuočių atliekų.
Tik iki birželio 10 d.
fiziniams asmenims nuo 16 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- „Mano pinigai“ - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai
REKOMENDUOJAME
