Vakarų finansinių priemonių arsenalas

Revoliucija Ukrainoje ir neteisėti Rusijos veiksmai Kryme sukėlė rimtą saugumo krizę Europoje. Tačiau kol Vakarų valstybių lyderiai bando naujas finansinio karo priemones, padėtis gali tapti dar grėsmingesnė. Demokratinė, stabili ir klestinti Ukraina būtų tarsi rakštis ir priekaištas prezidento Vladimiro Putino vadovaujamai autokratinei ir ekonomiškai išgverusiai Rusijai. Kad to išvengtų, p. Putinas mėgina destabilizuoti Ukrainą užgrobdamas Krymą ir sukeldamas etninį konfliktą šalies rytuose. ES ir JAV stengiasi ginti Ukrainos valstybingumą bei teritorinį vientisumą ir visais būdais bando išvengti karinio konflikto. Tačiau protestuodami tik žodžiais Vakarai tarptautinės bendruomenės akyse atrodo nerimti ir neveiklūs, o dėl to anksčiau ar vėliau gali kilti naujų (ir vis didesnių) grėsmių saugumui. Tokiu atveju Vakarų valstybėms lieka vienintelė išeitis – kariauti su Rusija finansinėmis priemonėmis. Kai prasidėjo revoliucija Ukrainoje, Rusijos bankų sistema ėmė braškėti ir tapo pažeidžiama. Tačiau padėtis ypač pablogėjo, kai buvo nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir įvykdyta Krymo aneksija. Tai Rusijos akcijų rinkoje sukėlė paniką, gerokai pakenkė ekonomikai ir apkarpė galingųjų Rusijos oligarchų turtą. Nedraugiški kapitalizmo sistemos grasinimai valdančiojo elito turtams sparčiai griauna jų lojalumą režimui. Korumpuotas elitas pereina į kitą pusę tada, kai tik patiki, kad opozicinės jėgos geriau apsaugos jų turtus ir valdžią.

Ponas Putinas savo viešose kalbose nuolat pabrėžia, kad ES ir JAV negali būti rimtai nusiteikusios pradėti finansinio karo, kuris, jo įsitikinimu, galiausiai labiau pakenktų finansų rinkoms nei palyginti izoliuotai Rusijos finansų sistemai. Austrijos, Prancūzijos ir Vokietijos bankai, skolindami rusų įmonėms, į šios šalies finansų sistemą yra investavę itin daug pinigų. Dėl to rusiškų aktyvų įšaldymas gali virsti katastrofa Europos ir netgi pasaulio finansų rinkoms.