Bankai, kurie surijo ekonomiką

Anglijos banko valdytojas Markas Carney nustebino konferencijos klausytojus spėjimu, kad bankų aktyvai Londone iki 2050-ųjų gali viršyti Britanijos BVP daugiau negu devynis kartus. Jo prognozė buvo paremta paprasta dviejų tendencijų ekstrapoliacija: besitęsiančia finansinių paslaugų plėtra visame pasaulyje (tai yra, finansiniai aktyvai auga greičiau nei realioji ekonomika) ir tuo, kad Londonas išsaugojo savo dalį pasauliniame finansų versle.

Kai kurie tvirtina, kad finansinė hipertrofija kenkia realiajai ekonomikai išsiurbdama talentus ir išteklius, kuriuos būtų naudingiau pasitelkti kitur. Tačiau M. Carney argumentuoja, kad, priešingai, Britanijos ekonomikai naudinga turėti pasaulinį finansų centrą. „Būdami pasaulio finansų sistemos centre išplečiame galimybes institucijoms pasirūpinti britų santaupomis ir sustipriname JK gamybos ir kūrybinių industrijų gebėjimą konkuruoti globaliai“, – pareiškė jis. Būtent šia prielaida buvo paremtas Londono biržos įsteigimas; šiais žodžiais žaidė ir ne viena vyriausybė. Tačiau ir jų adresu pasipylė kritika. Andy Haldane’as, vienas iš M. Carney Anglijos banke paveldėtų pavaduotojų, suabejojo finansų sektoriaus ekonominiu indėliu, atkreipdamas dėmesį į „jo gebėjimą ir atgaivinti, ir išvesti iš rikiuotės didelius nefinansinius šalies ūkio sektorius“. Jis tvirtina, kad finansų sektoriaus indėlis į BVP yra smarkiai pervertinamas.