Verslas keliauja daugiau

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, verslo kelionių skaičius 2012 m. sausio–rugsėjo mėnesiais išaugo 23,6% lyginant su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Verslo kelionės sudarė 18,1% visų kelionių į užsienį. Asmeninių kelionių skaičius praėjusiais metais taip pat didėjo, bet ne taip smarkiai – 11,7%.

Keliauti verčia ekonominės sąlygos

Egidijus Vaišvilas, kelionių agentūros „West Express“ vadovas, teigia, kad verslo kelionėms išleidžiamų pinigų kiekis auga bent 10%. Tiek pat daugėja ir užsakymų dalyvauti konferencijose ar parodose užsienyje. „Sparčiai auga ir priimamų svečių skaičius Lietuvoje – renginių užsakymai pernai mūsų įmonėje išaugo apie 30%“, – skaičiuoja p. Vaišvilas.

Tai, kad verslas ėmė keliauti aktyviau, kelionių agentūros vadovas grindžia atsigaunančia ekonomika. „Verslo poreikiai keliauti ar priimti svečius iš užsienio yra išaugę – aš tai sieju su ekonominiu ciklu: mūsų klientų rinkos atsigauna, vadinasi, jie daugiau ir keliauja, nes turi lankyti partnerius, pirkti, parduoti“, – sako p. Vaišvilas, tačiau priduria, kad verslininkai ir toliau taupo, ieško ekonomiškų variantų.

Pasak jo, yra ir kitų tendencijų rinkoje: ilgėja verslo kelionių trukmė – klientai namo negrįžta tą pačią dieną, pasilieka nakvoti užsienyje, be to, vis daugiau verslo klientų užsisako papildomas paslaugas, tokias kaip  pervežimus traukiniais, autobusais iš oro uosto iki miesto ir atgal. „Klientai taupo savo darbuotojų laiką. Užsakant papildomas paslaugas supaprastėja apskaita – klientas gauna vieną sąskaitą, padaro vieną mokėjimą, įveda vieną eilutę į apskaitą – nereikia rinkti iš darbuotojų visokių dokumentų“, – pastebi įmonės „West Express“ vadovas.

Versle reikia pamatyti pasaulį

Ponas Vaišvilas išskiria tris kryptis, kuriomis pastaruoju metu Lietuvos verslininkai aktyviau keliauja. Tai buvusi sovietinė erdvė – Rusija, Ukraina, Kazachstanas, greičiau atsigaunančios rinkos – Vokietija ir Skandinavijos šalys, taip pat tos šalys, kuriose įsikūrusios Lietuvoje veikiančių kompanijų pagrindinės būstinės.

Linas Aldonis, vadovaujantis kelionių organizatoriui „Novaturas“, išskiria bent tris verslo kelionių tikslus. „Neatskiriama verslo kelionių dalis pastaruoju metu yra konferencijos, kurių metu galima susitikti su pasaulinio lygio kompanijomis, į kurias visiems norisi lygiuotis. Kita verslo kelionių rūšis – kompetencijų paieškos. Ne visas kompetencijas, kurių reikia konkuruojant, galima atrasti Lietuvoje. Dar vienas dalykas – kai kurios technologijos, kurių reikia verslui, vystomos tik tam tikrose šalyse“, – vardija p. Aldonis ir pateikia savo įmonės pavyzdžius – naujos paslaugos vystymui reikalingus specialistus rado tik Danijoje, o naujas technologijas – Izraelyje.

Pasak p. Vaišvilo, dominuojantis darbo vizitų tikslas – susitikimai su partneriais: tiek tiekėjais, tiek pirkėjais.

„Darbo kelionės labai priklauso nuo verslo pobūdžio, geografijos. Mūsų atveju, be kelionės net verslas negalėtų egzistuoti, nes negalėtume siūlyti klientui kelionės, kurios patys nesame išbandę. Pirmas darbas, nuo kurio pradedame organizuoti kelionę, be visų rinkos tyrimų – važiuojame susipažinti su pasirinkta šalimi, viešbučiais“, – teigia p. Aldonis.

Jis pabrėžia, kad vystant bet kokį verslą, labai svarbu yra pamatyti pasaulį – ne tik kompiuterio ekrane, bet ir gyvai, nes tokia patirtis žymiai vertingesnė.

Pigūs skrydžiai – nepopuliarūs

Pagrindinis kriterijus, pasak kelionių paslaugų teikėjų, pagal kurį verslininkai renkasi viešbučius ir lėktuvus – produktyvumas. Laikas yra brangiai vertinamas, tad lėktuvas turi tinkamu metu ir nusileisti į artimiausią oro uostą, viešbutis taip pat turi būti toje vietoje, kurią patogiausia pasiekti.

„Verslininkai visada linkę viską daryti racionaliai. Viešbučius jie renkasi tikrai ne pagal žvaigždutes, o pagal lokaciją – kaip patogiau pasiekti konferencijų centrą, susitikti su partneriais, nuvažiuoti iki oro uosto. Paskui renkamasi pagal kišenę – trijų, keturių ar penkių žvaigždučių viešbučiai. Bet pirmiausia – pagal patogumą, nes tokios kelionės paprastai netrunka ilgai, būna konkrečiai orientuotos į parodą ar konferenciją“, – aiškina p. Aldonis.

Labai panašiai apibrėžia ir p. Vaišvilas – dominuoja ekonomine nauda paremtas viešbučių pasirinkimas, visų svarbiausia – vieta.

Pasak jo, absoliuti dauguma verslo klientų renkasi ekonominės klasės lėktuvo bilietus, yra orientuoti į kaštus, tačiau nori ir apsidrausti – perka bilietus, kurių datas ar skrendančiųjų pavardes galima keisti.

Lietuvoje vis labiau įsitvirtinant pigių skrydžių kompanijoms, verslininkai prie jų pereiti neskuba. Pasak p. Vaišvilo, tokių užsakymų skaičius didėja, tačiau dauguma vis dar ieško tradicinių avialinijų.

„Pigios avialinijos dažnai pralošia, nes jų skrydžiai tikrai nebūna pačiais patogiausiais laikais, oro uostai visuomet būna toliau nuo miesto centro. Tad verslininkai labiau naudojasi tradicinėmis avialinijomis, juo labiau kad jos sugeba pririšti klientus įvairiomis lojalumo programomis – pigių skrydžių avialinijos to nedaro“, – sako p. Aldonis.