Krauna lietuviškus, priimtų ir tranzitą

Šių metų javų derlius pradeda maitinti ir Klaipėdos jūrų uosto kompanijas. Grūdines kultūras kraunančių bendrovių sandėliai jau artipilniai, pamažu pradeda rikiuotis laivai, į kuriuos kraunamas derlius pirmai eksporto partijai.

UAB „Bega“ šiemet krauna ne vien lietuvišką derlių, bet ir mažesniais laivais į terminalą atplukdomus skandinavų grūdus. ALGIMANTO KALVAIČIO NUOTR.

Grūdų sandėliai Klaipėdos uoste,
t
UAB „Bega“ 160.000 KLASCO 105.000*
UAB Malkų įlankos terminalas 55.000
UAB „Vakarų krova“ 50.000
* Dar apie 30.000 t galima sandėliuoti krovos terminale
ŠALTINIS: BENDROVIŲ DUOMENYS

Maistinių kviečių derlius,
mln. t
2012 m. 4,7
2013 m. 4,5
2014 m. 4,8*
* Prognozė
ŠALTINIAI: „AGROKONCERNO GRŪDAI“, LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS Martynas Armonaitis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius, sako, kad grūdų krovos apimtis uoste tiesiogiai priklauso nuo šalyje užauginamo grūdų kiekio.
„Per metus Lietuvos ūkininkai užaugina apie 4 mln. t grūdų, apie 2 mln. t suvartojama vidaus rinkoje, dar apie 2 mln. t eksportuojama. Didžioji dalis per Klaipėdos uostą, dalis – per Liepojos“, – pasakoja p. Armonaitis.
Pernai Klaipėdos uoste krauta 2,258 mln. t grūdų. Tai buvo 19,6%, arba 370.000 t, daugiau nei 2012 m. VŽ rašė (VŽ „Premium“, 2014 08 25), kad šiemet Lietuvoje laukiama 4,8 mln. t maistinių kviečių derliaus.
Klaipėdos uoste grūdus krauna 4 bendrovės, turinčios specializuotus terminalus: AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), UAB „Bega“, UAB „Vakarų krova“ ir UAB Malkų įlankos terminalas. Galimybę krauti grūdus turi ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalas.
Atplaukia didieji
Vytautas Kaunas, KLASCO komercijos direktorius, teigia, kad šiemet bendrovė planuoja ne mažesnę nei 1 mln. t grūdų krovą. Praėjusiais metais KLASCO krovė 1,5 mln. t grūdų, o jų apyvarta sudarė apie 12% bendros krovos. Anot p. Kauno, KLASCO sandėliai jau artipilniai, o artimiausiu metu ketinama grūdus krauti į du „Panamax“ tipo laivus, kuriais bus išplukdyta apie 130.000 t lietuviško derliaus. „Tada sandėliai vėl bus pildomi. Sezono pakilimas pamažu prasideda ir tęsis iki spalio pabaigos. Dabar sunku prognozuoti, koks jis bus, viskas labai priklausys nuo rinkos. Grūdų kaina šiemet nėra aukšta, tad priklausys nuo ūkininkų: ar jie norės dabar juos parduoti, ar dar laikys tikėdamiesi, kad vėliau kaina kils“, – svarsto p. Kaunas. Pirmieji nedideli laivai su grūdų kroviniais iš UAB „Vakarų krova“ jau išplaukė praėjusią savaitę, o pirmojo didelės talpos laivo laukiama rugsėjo viduryje. Donatas Kupreščenka, UAB „Vakarų krova“ marketingo direktorius, sako, kad apie grūdų krovos apimtį kalbėti dar anksti, nes sezonas tik prasidėjo, tačiau tikisi ne blogesnių nei praėjusių metų. Pernai per derliaus sezoną per UAB „Vakarų krova“ terminalus išgabenta apie 400.000 t žemės ūkio produkcijos, apie pusę jos sudarė grūdinės kultūros. Bendrovės sandėliai jau beveik pripildyti, o absoliuti dauguma saugomų grūdų – lietuviški.
„Mano žiniomis, panašios tendencijos yra visame uoste. Tranzitinių grūdų šiemet beveik nėra. Uosto bendrovių sandėliai pripildyti lietuviško derliaus“, – teigia p. Kupreščenka.
Pritraukti tranzitinių grūdų, anot p. Armonaičio, nėra taip paprasta. „Anksčiau Klaipėdos uoste yra krauti tranzitiniai grūdai iš Kazachstano, bet tai buvo išskirtinis atvejis, nes ten buvo itin geras derlius. O šiaip Rusijos rytiniame regione didžioji dalis užauginamų grūdų ir suvartojama ten. Jei kiek ir eksportuojama, tai tik per Juodosios jūros uostus“, – pažymi pašnekovas.
Priima skandinavų grūdus
UAB „Bega“ sandėliuose jau prikaupta apie 135.000 t grūdų, didžioji dalis – taip pat lietuviškų. Jau šią savaitę laukiama pirmųjų laivų, jos pabaigoje grūdai bus kraunami ir į didįjį „Panamax“ laivą. Aloyzas Kuzmarskis, UAB „Bega“ generalinis direktorius, teigia, kad didžiausia šio sezono naujovė – prie bendrovės krantinių besišvartuojantys laivai su skandinaviškais grūdais.
„Paprastai grūdai į uostą atvežami geležinkeliu arba autotransportu, o mes pradėjome priimti grūdus laivais. „Begos“ talpyklos yra vienos iš didžiausių Baltijos šalyse, o turimi gyliai leidžia pilnai pakrauti „Panamax“ laivus. Tai atveria galimybes priimti mažesniais laivais iš kitur atgabenamus grūdus, juos kaupti ir vėliau krauti į „Panamax“ laivus“, – kalba p. Kuzmarskis. Jis priduria, kad šiemet bendrovė dar tikisi sulaukti ir tranzitinių grūdų iš kitur. Šiais metais „Bega“ pirmąkart priima ir šlapius grūdus tiesiai iš laukų, kartu su AB „Kauno grūdai“ terminale šiemet pastačiusi grūdų valymo įrangą ir grūdų džiovyklą. Technologinis šios įrangos pajėgumas – daugiau nei 2.000 t grūdų per parą. Anot p. Kuzmarskio, dar sunku pasakyti, kiek projektinio pajėgumo pavyks išnaudoti šį sezoną, nes projektas naujas.
„Tačiau šiuo metu, kai prasidėjo lietūs, ši paslauga tampa vis labiau paklausi“, – tikina pašnekovas. Ponas Kuzmarskis akcentuoja, kad pastaraisiais metais UAB „Bega“ daug investavo ir į logistikos tobulinimą. „Per trumpą laiką į terminalą reikia atvežti didelius kiekius grūdų. Pasiekėme, kad turime didesnį grūdų priėmimo potencialą tiek autotransportu, tiek geležinkeliais. Šiuo metu be eilių susidarymo priimame daugiau nei po 200 mašinų ir po 3–4 geležinkelio sąstatus su grūdais per parą“, – sako jis.
UAB „Bega“ generalinis direktorius pašmaikštauja, kad viščiukai skaičiuojami rudenį, bet tikisi, jog šiais metais per sezoną, trunkantį nuo derliaus iki derliaus, bendrovė viršys 1 mln. t grūdų krovą. Praėjusiais metais „Bega“ krovė apie 800.000 t žemės ūkio produktų, iš jų apie 80% sudarė grūdinės kultūros.