Aplinką švarins, jei tik įtikins klientus ir teismą

Arūnas Dirvinskas, UAB „Toksika“ generalinis direktorius: „Sieksime užimti kuo didesnę dalį rinkoje.“
JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.
**
Jei teismas patenkins ieškinį, „Toksika“ turėtų stabdyti įrenginio darbą. Pagrindinė priežastis – galingesnis, nei buvo numatyta, deginimo katilas.


8.000 t
Tiek pavojingųjų atliekų per metus gali sudeginti UAB „Toksika“. Tai – maždaug trečdalis rinkos poreikio. „Tai bus vienintelis toks įrenginys Baltijos šalyse, panašių įrenginių arčiausiai yra Lenkijoje, Vokietijoje ir Skandinavijoje. Dabar atsiras galimybė vietoje utilizuoti PA ir išvengti pavojaus aplinkai. Kas gali paneigti, kad dalis PA atliekų, kurias rinkti Lietuvoje turi teisę 600 įmonių, nepatenka į sąvartynus“, – aplinkosauginį aspektą mini Arūnas Dirvinskas, naujasis „Toksikos
“ generalinis direktorius. Anot jo, gegužės 19 d. valstybinė komisija įrenginį priėmė, kaip atitinkantį rangos sutartį, ir pripažino tinkamu naudoti.
„Dabar pagrindinis rangovas „Hafner Srl“ baigia paskutinius smulkius darbus, ruošiamos darbinės instrukcijos „Toksikos“ operatoriams“, – informuoja p. Dirvinskas. Pramonės, transporto, medicinos įmonės, kurių veikloje susidaro PA – naftos produktų perdirbimo, plastiko, klijų atliekos, seni vaistai ir kt. – šiandien jas perduoda PA surinkimo licenciją turinčioms įmonėms. Vienos jų atliekas sandėliuoja, kitos gabena utilizuoti į užsienio šalis, kur veikia PA deginimo gamyklos. Planuojant tokias atliekas deginti Lietuvoje, prie Šiaulių už 86 mln. Lt buvo pradėtas statyti „Toksikos“ PA deginimo įrenginys, jis turėjo pradėti veikti dar 2010 m. Tačiau baigus statybas apsižiūrėta, kad gamykla per galinga, įdiegta netinkama technika, ir sutartis su rangovais buvo nutraukta. Tačiau pernai „Toksika“ sutiko, kad tie patys statytojai ištaisytų klaidas ir užbaigtų statybos darbus.
Stumdysis kaina
Ponas Dirvinskas viliasi, kad paleidus PA deginimo įrenginį čia atliekas gabens ir jas surenkančios įmonės, ir tos, kurių veikloje susidaro PA.
„Sieksime užimti kuo didesnę rinkos dalį, mūsų kaina bus konkurencinga. Įmonėms turėtų būti pigiau PA utilizuoti deginant Lietuvoje, nes joms atkristų logistikos sąnaudos. Nebereikės ir tarpininkų, kurie PA išveža iš Lietuvos, su įmonėmis tarsimės tiesiogiai“, – sako jis. Paslaugos kainą, anot vadovo, mažins ir tai, kad PA deginimo įrenginys gamins elektrą ir už ją „Toksika“ gaus papildomų pajamų. Skaičiuojama, kad degintinų PA Lietuvoje susidaro 20.000–30.000 t per metus, o „Toksikos“ pajėgumas – 8.000 t – tenkintų apie trečdalį rinkos poreikio. Tad naujo pigesnio dalyvio atsiradimas, tikėtina, ją pakoreguotų. „PA tvarkymo paslaugas „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) perka iš visų rinkos dalyvių, kurie atitinka atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. „Toksika“ yra viena iš jų, o galima finansinė nauda LG priklausys nuo būsimos šios įmonės kainodaros ir viešųjų pirkimų metu siūlomų kainų“, – aiškina Vidmantas Gudas, LG atstovas spaudai.
Rosvita Gustaitienė, farmacinių ir medicininių atliekų tvarkymo UAB „Farmacinių atliekų šalinimas“ vadovė, įsitikinusi, kad įrenginys turi pradėti veikti kuo greičiau.
Įdomu ne visiems
„Kol Lietuva neturi nė vieno įrenginio PA deginti, esame priversti viską vežti į užsienį. O tai brangu ir nepatogu. Be to, yra rizika, kad transportuojant didesniais atstumais PA išsilies, užterš aplinką, o tvarkytojui teks mokėti baudas“, – aiškina ji.
Yra ir skeptiškiau nusiteikusių rinkos dalyvių. Vaidevučio Mickio, aplinkosauginių paslaugų UAB „Alvinta“ vadovo, nuomone, utilizuoti PA užsienyje visada bus pigiau, nei jas deginti Lietuvoje, o nugabenti jas nėra itin brangu. „Ten veikia didžiulės deginimo gamyklos, deginamų atliekų apimti gerokai didesnė nei būtų čia“, – ekonominį masto efektą mini jis. Dainius Juknevičius, pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymu užsiimančios UAB „Jukneda“ direktorius, svarsto, kad „Toksika“ vargu ar galės pasiūlyti konkurencingą kainą, nes įmonės pajėgumas didesnis, nei planuota, ir ji greičiausiai nebus efektyvi. Koją „Toksikos“ planams gali pakišti ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), jos nuomone „Toksika“ privalėjo nutraukti 2013 m. pasirašytą susitarimą su „Hafner Srl“ vadovaujamu konsorciumu dėl deginimo įrenginio statybos pabaigos darbų.
Ruošia ieškinį
„Rengiame teismui ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Prašysime, kad būtų įgyvendintos pradinės sutarties sąlygos, o gamykla būtų pastatyta tokia, kokia buvo numatyta iš pradžių“, – nurodo Žydrūnas Plytnikas, VPT vadovas. Anot jo, jei teismas VPT ieškinį patenkintų, „Toksika“ turėtų stabdyti įrenginio darbą ir taisyti neatitikimus. Vienas rimčiausių – galingesnis, nei buvo numatyta, deginimo katilas, o tai vienas svarbiausių įrenginio elementų.
Mariaus Busilo, „Toksikos“ valdybos pirmininko, įsitikinimu, ir antroji sutartis yra galiojanti, prireikus, tai bus galima įrodyti ir teisme. „Įrenginys 17% galingesnis, tačiau tai nereiškia, kad tai yra blogiau. Priešingai – iš pradžių buvo planuojama, kad jame bus deginama 75% skystųjų atliekų, dabar galimas įvairesnis maišymas“, – tvirtina jis. Ponas Plytnikas pripažįsta, kad jei įrenginys nebus paleistas, tektų grąžinti apie 47 mln. Lt ES paramos, jo nuomone, šią sumą reikėtų išsireikalauti iš „Hafner Srl“.