Kitąmet – atliekų rūšiavimo gamyklų bumas

Mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose bus atskiriamos perdirbti tinkamos atliekos, biologiškai skaidžių atliekų dalis, o visa kita, kas netinka perdirbti, bus paverčiama atliekų kuru.

JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR.

429,7 mln. Lt
Tiek ES paramos lėšų yra skirta atliekų rūšiavimo centrams statyti. Skaičiuojama, kad naujieji šalies mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, kuriems įrengti skirta beveik 430 mln. Lt ES paramos iš 2007–2013 m. finansinio laikotarpio, bus pajėgūs apdoroti iki 1 mln. t komunalinių atliekų per metus. Lietuvoje jų per metus susidaro apie 1,3 mln. t, tad rūšiavimo gamykloms pradėjus darbą naujų atliekų į sąvartynus beveik nepateks. Todėl nesiplės sąvartynų plotai, nebus teršiama gamta, o atliekos bus sutvarkomos aplinkai daug priimtinesniais būdais – perdirbant, gaminant kompostą arba energijos išteklius.
Įvykdys užduotis
Specialistai tvirtina, kad tik įrengus MBA įrenginius Lietuva bus pajėgi įvykdyti europinius reikalavimus – pasiekti, kad iki 2020 m. sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 35% komunalinių atliekų, kurios susidaro kiekvienoje savivaldybėje, ir 50% visų susidariusių atliekų būtų grąžinama perdirbti. MBA įrenginiuose iš bendro srauto bus atskiriamos vertingos atliekos – plastikas, popierius, stiklas, ir jos bus gabenamos perdirbti. Gamtoje natūraliai yrančių – vadinamųjų biologiškai skaidžių atliekų (BSA) dalis taip pat bus atskirta ir apdorojama, iš jų bus gaminama arba biodujos, tinkamos energijai gaminti, arba kompostas, dirvožemį papildantis vertingomis trąšomis. „Alytaus, Panevėžio, Telšių, Utenos regionuose diegiamuose MBA numatoma gaminti biodujas, Vilniuje planuojamas biodžiovinimo įrenginys, Kauno, Marijampolės, Šiaulių regionuose BSA planuojama kompostuoti, o Tauragės regione BSA bus kompostuojamos naudojant specialią plėvelę“, – regionų pasirinktus sprendimus vardija Daiva Kazlauskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų prevencijos ir tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė. Iš likusių – perdirbti netinkamų, tačiau energetinę vertę turinčių – atliekų bus gaminamas kuras, kurį galės naudoti cemento pramonė ir atliekas kūrenančios elektrinės. Atliekas ir biokurą kūrenanti „Fortum Klaipėda“ jėgainė uostamiestyje veikia jau nuo praėjusių metų, dar dvi atliekų jėgaines planuojama statyti Vilniuje ir Kaune. Vertinama, kad iki 2016 m. Lietuvoje įrengus planuotus MBA įrenginius, po rūšiavimo likusių, netinkamų perdirbti, bet energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų potencialas nuo 2020 m. sudarys apie 360.000–530.000 t per metus.
Pirmauja Alytus
Dar šiemet pradės darbą pirmieji Lietuvoje MBA apdorojimo įrenginiai Alytaus regione, šio projekto sąmata siekia beveik 50 mln. Lt. „Galime pasidžiaugti, kad visi darbai atliekami pagal planą: sparčiai vyksta mechaninio rūšiavimo įrenginių ir pastatų statybos darbai, tiekiama įranga, o rudenį tikimės, kad viskas veiks visu pajėgumu“, – sako Andrius Jučas, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro projektų vadovas. Didžiausias projekto pranašumas, jo vertinimu, tas, kad MBA įrenginiais iš bendro atliekų srauto bus išskirtos BSA, jos bus perdirbamos ir naudojamos energijai gaminti. Dėl to gerokai sumažės į sąvartyną patenkantis atliekų kiekis. Alytiškiai skaičiuoja, kad įgyvendinus projektą per metus čia bus apdorojama 23.000 t BSA, iš kurių didžiausią kiekį sudaro maisto atliekos. Gegužės pabaigoje simboliniu kapsulės įkasimu oficialiai pradėti Kauno MBA įrenginių montavimo darbai. Kauniečiai planuoja, kad įrenginiai pradės veikti 2015 m. vasarą. Jų našumas sieks 220.000 t per metus, o techninio komposto iš BSA čia per metus bus pagaminama apie 100.000 t.
Įtemptas grafikas
Kaip nurodo Vytautas Vrubliauskas, Aplinkos projektų valdymo agentūros Taršos mažinimo projektų skyriaus vedėjas, šią vasarą rūšiavimo įrenginiai turėtų būti pradėti montuoti ir Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje bei Vilniuje.
Anot p. Vrubliausko, šiuo metu daugiausia abejonių kyla dėl projektų Klaipėdos ir Marijampolės regionuose. Jie kol kas atsilieka nuo grafiko, todėl yra rizika, kad projektų vykdytojai gali nespėti iki 2015 m. spalio 1 d. pasinaudoti ES paramos lėšomis.
Jei šie projektai strigtų, būtų svarstoma galimybė nepanaudotas ES lėšas nukreipti rezerviniams vandentvarkos projektams.
Atliekų mechaninio biologinio-apdorojimo idėja gimė Vokietijoje, kai šalyje atsirado ribojimai šalinti atliekas sąvartynuose ir pradėta ieškoti alternatyvų atliekas paversti energija. Plačiausiai toks atliekų apdorojimas taikomas Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, jis diegiamas ir kitose Europos šalyse. Konsultacijų kompanijos „Ecoprog“ duomenimis, nuo 2005 m. iki 2011 m. MBA įrenginių skaičius Europoje padidėjo beveik 60% (iki 330), o jų pajėgumas išaugo apie 70% – iki 33 mln. t perdirbamų atliekų per metus. „Ecoprog“ prognozuoja, kad per artimiausius penkerius metus MBA įrenginių skaičius padidės iki 450, o jų pajėgumas išaugs iki 46 mln. t per metus.