Kompanijos kaltina stiprų eurą

Mažesnes pajamas parsivežantys Europos prekybininkai besivystančiose rinkose priversti kelti kainas. MUNSHI AHMEDO („BLOOMBERG“) NUOTR.

130 Tiek Europos didžiausiųjų („blue-chip“ kategorijos) kompanijų daugiau kaip trečdalį pajamų gauna besivystančiose rinkose. Europos vartojimo prekių prekybos gigantas „Unilever“ pirmąjį šių metų ketvirtį gavo 11,4 mlrd. EUR pajamų, arba 6,3% mažiau nei prieš metus. Mažmenininko istorija būtų kur kas kitokia, jei ne besivystančių rinkų valiutų turbulencijos. Neigiamas užsienio valiutų kurso pokyčių efektas siekė 8,9%. Palyginamieji pardavimai, neįtraukiant valiutų kursų pokyčių ir kitų vienkartinių veiksnių, augo 3,6%. Vakar rezultatus paskelbusios Prancūzijos elektros vartojimo sprendimų ir komponentų bendrovės „Schneider Electric“ pardavimai pirmąjį ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, augo 7,7%, iki 5,7 mlrd. EUR, tačiau dėl neigiamo 5,2% užsienio valiutų kursų pokyčių efekto iš augimo teliko 2,5%. „Dėl valiutos kursų pokyčių įtakos, įskaitant ir pastarojo meto Kinijos juanio susilpnėjimą, grupė tikisi, kad neigiamas efektas pajamoms 2014 m. sieks nuo 900 mln. EUR iki 1 mlrd. EUR“, – pranešime įvardijo kompanija. Trečio didžiausio pasaulyje alaus gamintojo „Heineken“ pajamos pirmąjį ketvirtį augo 3,4%, palyginti su laikotarpiu prieš metus, iki 4,04 mlrd. EUR. Tačiau, įtraukus dalies parduoto verslo ir neigiamo valiutų kursų pokyčių efekto veiksnius, konsoliduoti pardavimai buvo 2,6% mažesni. Čia nepalankus užsienio valiutų poveikio efektas sudarė 4,3%, arba 178 mln. EUR. Aludaris prognozuoja, kad euro brangimas finansinius rezultatus drums visus šiuos metus. Dėl lūkesčių neatitikusių pardavimų arba pelno stiprų eurą kaltino Nyderlandų dažų ir chemikalų gamintoja „AkzoNobel“, taip pat ir Vokietijos programinės įrangos kompanija SAP.
Euro žala
Brangstantis euras ypač skaudžiai atsiliepia eksportuotojų tarpinėse ataskaitose. Finansinės informacijos tiekėjo MSCI duomenimis, per 50 iš didžiausiųjų (vadinamųjų blue-chips – VŽ) Europos kompanijų daugiau kaip trečdalį pajamų gauna iš JAV. Dolerio atžvilgiu euras per praėjusius 2 ketvirčius pabrango 1,78%. Maždaug 130 didžiųjų kompanijų daugiau kaip trečdalį pajamų gauna besivystančiose rinkose, kurių valiutos praėjusiais metais ypač nuvertėjo euro atžvilgiu kilus kapitalo pasitraukimo iš Indijos ir Indonezijos bangai. „Daugybė kompanijų, ypač eksportuotojos, kenčia nuo stipraus euro, ir nėra aišku, ar investuotojai ir analitikai visa tai įskaičiavo į akcijų kainų vertinimus“, – „Reuters“ cituoja MSCI pranešimą. Kompanijos teigimu, investuotojai tokiomis aplinkybėmis galėtų rinktis akcijas tų Europos kompanijų, kurios yra orientuotos į vidaus rinką ir mažiau nukenčia nuo stipraus euro.
Pernelyg sustiprėjusi euro zonos valiuta, niekais paverčianti iš besivystančių šalių gaunamą pelną, verčia jas didinti parduodamų produktų kainas ir smukdo Europos kompanijų konkurencingumą. „Unilever“, kuris atkreipė dėmesį į praėjusį ketvirtį ypač silpnėjusį Rusijos rublį ir Argentinos pesą, ketina toliau branginti prekes besivystančiose rinkose. Mažmenininkas dar bandys laimėti iš to, kad besivystančių rinkų pirkėjai dar yra nusiteikę mokėti daugiau už tokias prekes iš Vakarų kaip skalbimo priemonės ar ledai. „Jei pasižiūrėtumėte į mūsų kainodarą besivystančiose rinkose, tai (branginimas – VŽ) jau vyksta. Mes tikimės, kad per šiuos metus dar teks pakelti kainas“, – interviu „The Wall Street Journal“ sakė Jeanas Marcas Huetas, „Unilever“ finansų direktorius. Prekybininkas per pirmąjį ketvirtį 7% kėlė pardavimo kainas Lotynų Amerikoje.
Rezultatų sezonas
Analitikai kalba, kad pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas Europoje prasidėjo itin atsargiai, ir besitikintys trankios metų pradžios gali likti nusivylę. „Thomson Reuters“ praėjusios savaitės apibendrintais duomenimis, 60% pirmojo ketvirčio rezultatus paskelbusių kompanijų neatitiko analitikų lūkesčių. „Rezultatų skelbimo sezoną pradedame atsargiai“, – CNBC komentavo Gemma Godfrey, „Brooks Macdonald“ vyriausioji investicijų strategė.