Ar nepermokame lietuviškų fondų valdytojams

Vladimiro Ivanovo nuotr.
Vilija Nausėdaitė, Vertybinių popierių komisijos pirmininkė:
„Geriausias rinkos reguliatorius – išprusęs investuotojas.“
Saulius Racevičius, Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas:
„Investuotojui svarbiausia galutinis rezultatas. Jei didesnį mokestį taikantis fondas investuotojui uždirbo daugiau, vadinasi, jis lėšas valdo efektyviau.“

Mindaugas Vaičiulis, Finansų analitikų asociacijos prezidentas: „Mažesni mokesčiai – geras konkurencinis ginklas. Tie fondai, kurie galės sau tai leisti, mokesčius mažins.“

Audrius Dzikevičius, klubo „Pinigų srautas“ viceprezidentas: „Išprusęs investuotojas yra pasiryžęs mokėti daugiau, kad gautų geresnį rezultatą.“

Rolandas Bernotas, Vertybinių popierių komisijos Investicijų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas: „Lietuviškų fondų mokesčių vidurkį padidino stambesnių fondų taikomas sėkmės mokestis.“


Pagrindiniai mokesčiai, mokami fondo valdytojui

Platinimo mokestis. Tai vienkartinis mokestis nuo mokamos į fondą sumos. Šis mokestis investuojant turi didelę įtaką trumpalaikiams rezultatams, tačiau ilgainiui (kai investuojama, pavyzdžiui, 5 metams ir ilgiau) jo įtaka mažėja. Lietuvos fonduose jis siekia 2–3%, taigi įmokant 100 Lt, 2–3 L platintojas pasiims kaip užmokestį. Investuojant į užsienio fondus tiesiogiai smulkiems investuotojams gali tekti mokėti ir 5% mokestį, tačiau per tarpininkus galima gauti ir gerokai geresnes sąlygas.

Išpirkimo mokestis. Tai vienkartinis mokestis nuo išimamos iš fondo sumos. Pavyzdžiui, jei išpirkimo mokestis yra 2%, o fonde sukaupėte 150 Lt, tai išimdami lėšas iš fondo sumokėsite 3 Lt. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad fondai nebetaiko išpirkimo mokesčio.

Valdymo mokestis. Tai nuolat mokamas mokestis valdytojui už investicijų valdymą, depozitoriumui už vertybinių popierių saugojimą ir pan. Skaičiuojamas nuo vidutinės fondo valdomų lėšų vertės ir būna įskaičiuojamas į vieneto kainą. Jo įtaka svarbi ilgalaikėms investicijoms.

Sėkmės mokestis. Mokamas už investicijų vertės prieaugį ir gali siekti 10–15%. Pavyzdžiui, jei į fondą metų pradžioje buvo įmokėta 1.000 Lt, metų pabaigoje įmokėtų lėšų vertė padidėjo iki 1.100 Lt, t. y. 10%, o sėkmės mokestis yra 15% nuo prieaugio, tai mokesčio suma bus 15 Lt. Sėkmės mokestis mažina fondo pajamingumą, šiuo atveju nuo 10% iki 8,5%. Kai prieaugio nėra, šis mokestis neimamas. Mokestis gali būti skaičiuojamas įvairiai, jo įtaką grąžai gali būti sunku įvertinti, tad JAV apskritai uždrausta jį taikyti viešai platinamuose fonduose.
Šaltinis: VPK, „Mano pinigai“


Europos, JAV ir Lietuvos fondų bendrasis išlaidų koeficientas
Regionas Akcijų fondai Obligacijų fondai Pinigų rinkos fondai Indeksų fondai
Lietuva 2,70% 0,71% 1,31% 1,74 %**
Europa 1,61% 0,94% 0,71% 1,03 %*
JAV 1,24% 0,89% 0,62% 0,47%

Vertybinių popierių komisija lygino Lietuvoje įsteigtus investicinius fondus su užsienio šalių investiciniais fondais pagal bendrąjį išlaidų koeficientą. Tai rodiklis, pagal kurį galima nustatyti investavimo į fondus kainą. Šis koeficientas - tai metinis procentinis dydis, parodantis vidutinę fondo grynojo turto dalį, kuri skiriama jo valdymo išlaidoms padengti.
Šaltinis: Vertybinių popierių komisija Investicijų valdytojui mokami mokesčiai tiesiogiai veikia fondui pinigus patikėjusio kliento grąžą. Savo užmokestį vienokiu ar kitokiu būdu finansų tarpininkas pasiims, o investuotojas pelną skaičiuos tik po to, kai investuoti pinigai „atidirbs“ mokesčius fondui. Tad fondo taikomų mokesčių dydis gali būti laikomas vienu iš fondo pasirinkimo kriterijų – jei visos kitos sąlygos vienodos ar labai panašios, kam už paslaugą mokėti brangiau. Žurnalas „Mano pinigai“ pakvietė fondų paslaugomis besinaudojančių klientų, investicijų valdytojų, priežiūros institucijos bei nepriklausomos finansų profesionalus vienijančios organizacijos atstovus diskusijai – kaip investuotojui nepasiklysti fondų mokesčių labirintuose.
Investicinių fondų taikomų mokesčių tyrimą atlikusios Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkė Vilija Nausėdaitė sako, kad sparčiai gausėjant investicinių fondų pasiūlai (viešam platinimui užregistruota daugiau nei 100 fondų) buvo įdomu įvertinti, kaip lietuviški fondai atrodo pasaulyje pagal taikomus mokesčius.
„Iš tiesų investuoti per lietuviškus fondus yra brangiau, palyginti su Europos Sąjungos ir ypač su JAV fondais“, - atkreipia dėmesį p. Nausėdaitė.
VPK duomenimis, vertinant pagal bendrąjį išlaidų koeficientą (BIK, plačiau žr. paaiškinimą) investuoti į akcijų investicinius fondus Lietuvoje du kartus brangiau nei JAV ir pusantro karto brangiau nei Europos šalyse. Pasaulyje fondų konkurencija nustūmė mokesčius į istoriškai žemiausią lygį. 2005 m. investuotojų išlaidų lygis buvo rekordiškai mažas.