Šokis aplink naftos katilus

Būdų, kaip padėti įmonei „Orlen Lietuva“, Vyriausybė jau ieškojo pernai – sukūrė dar vieną darbo grupę. Sprendimo nebuvo. Dabar – viskas iš pradžių. Vladimiro Ivanovo nuotr. Bendrovei „Orlen Lietuva“ (OL) sulaukus sunkių dienų, Lietuvos valdžia imasi svarstyti būdus, galinčius padėti į keblią padėtį pakliuvusiai įmonei atsitraukti nuo finansinės bedugnės krašto. Skelbiama, kad Mažeikiuose esanti naftos perdirbimo gamykla atsidūrė blogiausioje per visą veiklos istoriją situacijoje – įmonė ruošiasi atleisti apie 100 darbuotojų, gamybos pajėgumas apribotas iki minimumo, – dirbama 60% maksimalaus gamybos režimo pajėgumu. Jei jį tektų mažinti dar labiau, kelias tik vienas – uždaryti gamyklą. Pernai OL turėjo 94 mln. USD nuostolių, iki šiol didžiausi nuostoliai buvo skaičiuojami 2009 m. – 34,4 mln. USD. VŽ rašė, kad pagrindinė nuosmukio priežastis – skalūnų naftos revoliucija JAV, ji nuspaudė žemyn naftos perdirbėjų maržas visoje Europoje ir į milijoninius nuostolius įvarė tokias bendroves kaip OL.
Naftos perdirbimo gamykla jau daugelį metų nesitraukia iš didžiausios mokesčių mokėtojų pozicijos. Bendrovė OL yra priskirta prie įmonių, kurios yra strategiškai svarbios, pirmiausia – nacionaliniam šalies saugumui užtikrinti. Tai yra vienintelė Baltijos šalyse naftos produktų gamybos įmonė, viena didžiausių šalies eksportuotojų, daranti didelę įtaką šalies ekonomikai. OL suteikia tūkstančius darbo vietų ne tik Mažeikiuose, bet ir kitose įmonėse, kurios platina, tiekia, transportuoja ir parduoda bendrovėje pagamintus naftos produktus. Specialistai perspėja – galimas veiklos nutraukimas turėtų itin neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai.
Premjeras Algirdas Butkevičius, pirmadienį apsilankęs bendrovėje, pažadėjo ieškoti priemonių, kaip padėti šiai įmonei. Tokių būdų ieškos dvi savaites. „Po poros savaičių numatomas kitas susitikimas, kuriame šios priemonės būtų išgrynintos“, – VŽ aiškino jis.
Priminsime, kad tokių priemonių jau buvo ieškota – premjero pamėgtų darbo grupių forma. Kone prieš metus jo potvarkiu buvo sudaryta Vyriausybės kanclerio vadovaujama darbo grupė, kuri turėjo iki praėjusių metų spalio išnagrinėti OL siekį tiesti produktotiekį nuo Mažeikių iki Klaipėdos. Ankstesnė Vyriausybė su tuo nesutiko, tvirtindama, kad tai gerokai sumažins „Lietuvos geležinkelių
“ (LG) pajamas.
Ką nagrinėjo ta darbo grupė, neaišku, aišku tik, kad problema iš vietos taip ir nepajudėjo. Ketinimą nutiesti produktotiekį iki „Klaipėdos naftos“ terminalo uostamiestyje OL aiškina itin dideliais LG taikomais vežimo tarifais, kurie, kritus perdirbėjų maržai, dar labiau padidino nuostolius. Mažeikių bendrovės atstovai tikina, kad konkurentai iš Rusijos ir Baltarusijos iš LG yra išsiderėję geresnius tarifus.
Vakar p. Butkevičius prabilo, kad valstybės valdomi LG iš tiesų galėtų taikyti gerokai lankstesnius tarifus veždami naftos perdirbimo įmonės produkciją į Klaipėdos uostą. Tai, pasak jo, padėtų įmonei išgyventi esant dabartinėms sudėtingoms finansinėms ir ekonominėms sąlygoms. Dėl to bus tariamasi su susisiekimo ministru, LG vadovais. Prisiminė Vyriausybės vadovas ir apie OL siekį nusitiesti produktotiekį, tiesa, bendrovės vadovai norėtų, kad šį projektą finansiškai paremtų Lietuva. Valdžia dabar turi spręsti dilemą: ar įsikišti ir gelbėti naftos perdirbimo gamyklą? Ir kaip – ar LG sąskaita, ar remiant produktotiekio tiesimą? Bet kokiu atveju nukentės LG. Klausimas tik, ar nutiestas vamzdis išgelbės naftos perdirbimo gamyklą? Jei spaudimas vyksta iš išorės, produktotiekis – ne išeitis. Jei iš vidaus – reikia skaičiuoti galimus variantus ir nustatyti, kas iš tikrųjų yra didžiausia problema – ar bendrovės, ar politikų vadyba? Tikėkimės, kad sulauksime sprendimo, o ne dar vienos darbo grupės.