Konteineriai – ne toliau kaip 100 m nuo namų

Almantas Petkus, aplinkos viceministras:
„Norint kuo daugiau atliekų grąžinti perdirbimui, jas būtina atskirai surinkti, vadinasi, būtina plėsti pirminio rūšiavimo sistemą. Kol kas ne visi žmonės turi tokią galimybę arba naudotis ja nėra patogu.“ Juditos Grigelytės nuotr.


300 mln. Lt
Tiek ES paramos lėšų turėtų būti skirta atliekų tvarkymo projektams 2014–2020 m. „Iki 2020 m. turi įvykti psichologinis lūžis – kiekvienas gyventojas, kiekviena įmonė, kiekviena savivaldybė turi aktyviai įsitraukti į atliekų tvarkymo sistemą. Pagrindinis siekis – smarkiai sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį“, – nurodo Almantas Petkus, aplinkos viceministras.
Lietuva yra įsipareigojusi, kad nuo 2020 m. mažiausiai 50% komunalinių atliekų būtų perdirbta ar panaudota pakartotinai, o ne išgabenta į sąvartynus ar sudeginta atliekų deginimo įrenginiuose. Šiuo metu Lietuvoje net 75% komunalinių atliekų vežama į sąvartynus, tai vienas prasčiausių rodiklių ES. Anot specialistų, iki 60% šiukšlių, išmetamų į bendras šiukšliadėžes, gali būti perdirbta. Tad įdiegus ekonomiškai veiksmingą ir patogią atliekų rūšiavimo sistemą, kurioje dalyvautų visi šalies gyventojai ir verslas, nauda gamtai būtų milžiniška: didžioji dalis į rinką išleidžiamos pakuotės būtų perdirbama, todėl nedidėtų sąvartynų plotai, šiukšlių sumažėtų miškuose ir pakelėse, nebūtų naudojami energijos ir gamtos ištekliai naujų pakuočių gamybai.
Masinis rūšiavimas
„Norint kuo daugiau atliekų grąžinti perdirbimui, jas būtina atskirai surinkti, vadinasi, būtina plėsti pirminio rūšiavimo sistemą. Kol kas ne visi žmonės turi tokią galimybę arba naudotis ja nėra patogu“, – vieną prioritetų nurodo p. Petkus. Viena svarbiausių plane rekomenduojamų priemonių – pirminio rūšiavimo aikšteles įrengti ne toliau kaip 100 nuo kiekvieno gyvenamojo būsto ir privačių valdų savininkus visuotinai aprūpinti individualaus rūšiavimo konteineriais.
„Tikimės, kad su ES parama savivaldybėms tai pavyks įgyvendinti. Per artimiausius dvejus metus rūšiavimo konteineriais planuojame aprūpinti visus privačius namus, šis darbas jau pradėtas. Iki 2016 m. norime pasiekti, kad savivaldybės parengtų aikšteles bendram rūšiavimui, o nuo 2018 m. – kiekvienam gyventojui būtų užtikrinta galimybė patogiai rūšiuoti netoli namų“, – aiškina p. Petkus. Anot viceministro, svarstoma, kad iš 300 mln. Lt ES paramos lėšų, kurios 2014–2020 m. numatytos atliekų tvarkymo sektoriui, apie 120 mln. Lt būtų skirta bendro rūšiavimo aikštelėms įrengti. Skaičiuojama, kad rūšiavimo konteineriais aprūpinti privačius namus iš viso kainuotų apie 60 mln. Lt, tačiau tam jau skirta apie 20 mln. Lt ES paramos – iš jos pirktais konteineriais naudojasi visi Alytaus regiono privačių namų gyventojai, nemaža dalis vilniečių, netrukus konteineriai bus pradėti dalyti namų savininkams Marijampolės regione. „Šiemet tam numatyta dar 5,3 mln. Lt. Pasitarus su Lietuvos savivaldybių asociacija bei gamintojų ir importuotojų organizacijomis, bus pasirinktas vienas arba du regionai, kur dalyti individualius konteinerius būtų tikslingiausia“, – informuoja p. Petkus.
Fondas garantijoms
Visuotinei atliekų rūšiavimo sistemai diegti bus naudojamos ir gamintojų bei importuotojų, į rinką išleidžiančių supakuotus gaminius, lėšos. Siekiant ją įdiegti, kuo greičiau planuojama kurti fondą, kuris suteiktų garantijas bankų paskoloms, iš kurių iš karto būtų nupirkti visi reikalingi konteineriai. „Pasinaudodami ES lėšomis, norime iki 2014 m. sukurti fondą, iš kurio gamintojų ir importuotojų organizacijoms arba atliekų tvarkytojams būtų teikiamos garantijos paskoloms. Problema būtų išspręsta išsyk, o pakuotės gamintojų ir importuotojų organizacijos per kelerius ateinančius metus iš savo narių kasmetinių įnašų šias lėšas fondui grąžintų“, – sumanymą, kaip paspartinti rūšiavimo tinklo diegimą, pristato p. Petkus. Kęstutis Pocius, gamintojų ir importuotojų organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius, tvirtina, kad tokia schema organizacijos nariams priimtina – tai išspręstų opią finansavimo problemą.
„Kaip ir numato įstatymai, esame pasirengę finansuoti pakuočių surinkimo infrastruktūrą, o galimybė pasinaudoti ES lėšomis šį procesą paspartintų. Pagal dabartinę tvarką konteinerius perka savivaldybės ar jų įpareigotos įmonės, o mes, kaip organizacija, pasirašome įsipareigojimo sutartį, kad per kelerius metus padengsime konteinerių įsigijimo sąnaudas. Tačiau savivaldybių finansiniai rodikliai prasti ir bankai nenori joms skolinti, todėl reikia ieškoti kitų schemų“, – aiškina jis. Anot p. Pociaus, organizacijos apytikriai skaičiuoja, kad iki 2018 m. aprūpinti Lietuvą standartiniais rūšiavimo konteineriais reikėtų mažiausiai 80 mln. Lt. Tačiau turint galvoje, kad esama nemažai vietų, kur dėl estetinių ir aplinkosaugos sumetimų reikėtų įrengti požeminius ar pusiau požeminius konteinerius, realus lėšų poreikis būtų gerokai didesnis.