Obligacijų leidimas – ir mokesčių taupymo būdas

Būdų, kaip akcininkui pasiimti grynuosius pinigus iš įmonės, yra ne vienas, tačiau leisti neviešas obligacijų emisijas ir gauti palūkanų mokestiniu požiūriu yra vienas patrauklesnių, atkreipia dėmesį specialistai. Violetos Bubelytės nuotr.


Komentarai
Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė: „Jei obligacijas lyginsime su dividendų mokėjimu, darbo santykiais, šis būdas yra patrauklus dėl mokestinio aspekto, net patrauklesnis nei akcininko paskola įmonei.“

Aurelija Gasiūnienė, Lietuvos banko vyriausioji specialistė: „Įstatymas nenustato reikalavimo emitentams teikti informaciją apie vertybinius popierius įsigyjančius asmenis.“

**
Obligacijų leidimą, kai jas išperka įmonės akcininkai, labiausiai galima lyginti su akcininkų įmonei suteikiamomis paskolomis.


150
Jei į obligacijas investuoja iki tiek asmenų, gali būti leidžiama nevieša obligacijų emisija.



Kaip išleisti neviešą obligacijų emisiją

Sprendimą išleisti obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas balsų dauguma arba įmonės valdyba, arba įmonės vadovas (jei taip numatyta įstatuose).

Sprendime išleisti obligacijas ir obligacijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyta, kad bendrovės obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti obligacijų ir obligacijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyta obligacijos nominali vertė, metinių palūkanų dydis, fiksuota obligacijos išpirkimo data, nuo kurios obligacijos savininkas įgyja teisę gauti iš bendrovės pinigų sumą, kurią sudaro obligacijos nominali vertė ir metinės palūkanos.

Šaltinis: „lrs.lt“ Neoficialiomis žiniomis, su mokestinės naudos siekiu gali būti susijęs ir praeitą savaitę VŽ aprašytas atvejis, kai neviešą (skirtą nedidelei uždarai investuotojų grupei) obligacijų emisiją išplatino Lietuvos miltų gamintoja „Malsena Plius“. Bendrovė, per šią emisiją pritraukusi 6 mln. Lt (už 6% metines palūkanas), aiškino, kad paskola banke būtų buvusi pigesnė, tačiau taip siekė prisistatyti investuotojams kaip pajėgi ir sėkmingai veikianti įmonė, o vėliau į rinką galbūt žengti ir su vieša, plačiam investuotojų ratui skirta emisija. Tačiau neatmestina tikimybė, kad minimas neviešai platintas obligacijas išpirko su pačios „Malsenos plius“ savininkais susiję asmenys, kuriems, be prisistatymo rinkai, rūpėjo ir „mokestinis“ aspektas.
Gintautas Migonis, „Malsenos plius“ generalinis direktorius, VŽ patvirtino, kad tarp neviešos obligacijų emisijos pirkėjų buvo ir su akcininkais susijusių asmenų. Tiesa, jų, kaip teigia p. Migonis, buvo mažuma.
„Obligacijų pirko ir mano paties įmonė. Tam, kad paskui paleistų (obligacijas – VŽ) antrinėje rinkoje“, – aptakiai aiškina p. Migonis. Į smulkesnes detales, kas nupirko obligacijas, jis nesileido.
Patrauklu dėl mokesčių
Teisininkai patvirtina, kad obligacijų leidimas, kai jas įsigyja akcininkai, iš tiesų yra patrauklus būdas įmonių savininkams „išsiimti“ pinigus iš įmonės, turintis tik jam būdingų pranašumą.
„Jei obligacijas lyginsime su dividendų mokėjimu, darbo santykiais, šis būdas yra patrauklus dėl mokestinio aspekto. Mat palūkanos už obligacijos apmokestinamos vos 15%, o, palyginimui, darbas pagal įprastas darbo sutartis – 42%. Jei įmonė nori išmokėti dividendus, teks sumokėti 15% pelno mokestį ir dar 15% teks atseikėti dividendus gaunančiam fiziniam asmeniui. Taigi bendras apmokestinimo tarifas dividendų atveju sieks beveik 28%“, – komentuoja Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, Mokesčių ir muitų praktikos grupės vadovė.
Pasak jos, obligacijų leidimą, kai jas išperka įmonės akcininkai, labiausiai galima lyginti su akcininkų įmonei suteikiamomis paskolomis.
„Tačiau ir šiuo atveju obligacijos turi pranašumų. Pirma, pagal įstatymą galima leisti į akcijas konvertuojamas obligacijas, o paskolos atveju tokiam konvertavimui reikalingas papildomas akcininkų sprendimas. Antra, obligacijos yra patraukli forma siekiant pritraukti lėšų ne tik iš esamų įmonės akcininkų, bet ir iš potencialių naujų investuotojų“, – sako p. Dagilytė.
Mantas Nekrašas, „Swedbank“ obligacijų dileris, pabrėžia, kad, leisdama neviešą obligacijų emisiją, bendrovė gali pasiekti iš karto kelių tikslų – susikurti alternatyvų bankams skolinimosi šaltinį ir pasiekti didesnį žinomumą tarp investuotojų, nes net nevieša emisija, jei apie ją viešumoje kalbama, kelia susidomėjimą rinkoje.
„Galbūt ir akcininkams taip yra patogiau duoti pinigus įmonei, nei kokiu nors kitu būdu“, – sako p. Nekrašas.