Kas kam tarnauja: įmonė savininkui ar savininkas įmonei

Savininko ir jo įmonės santykiai yra grindžiami tuo, kad būdami savarankiški ekonominiai vienetai ir savininkas, ir įmonė tarpusavyje bendrauja vadovaudamiesi formaliai nustatytomis taisyklėmis. Pačiu bendriausiu atžvilgiu savininko ir įmonės bei jų finansų, kaip atsietų vienas nuo kito ekonominių subjektų, santykiai grindžiami tuo, kad savininkas turi teisę priimti sprendimus ir duoti nurodymus, kaip turėtų veikti įmonė.
Turi teikti naudą
Pradiniu įmonės egzistavimo laikotarpiu (kūrimas ir plėtra) savininkas dažnai ir finansuoja įmonės veiklą. O įmonė, savo ruožtu, pradėjusi veiklą, įvairiais pavidalais teikia jos savininkui ekonominę naudą. Ši nauda gali pasireikšti pinigų srautais dividendų ar kitų išmokų savininkui pavidalu, naudojimusi įmonės turtu asmeniniais tikslais ar kitais teisėtais būdais. Šiuo atveju nekalbame apie tą padėtį, kai įmonės savininkas dar ir dirba savo paties įmonėje kaip samdomas darbuotojas. Tada jo santykiai su įmone yra kaip ir kiekvieno kito samdomo darbuotojo, kuris už darbą gauna atlyginimą. Taigi, aptardami įmonės sampratą, matome labai svarbų savininko ir įmonės santykių aspektą – įmonė turi teikti ekonominę naudą jos savininkui. Tikėtina, kad šis aspektas yra esminis įmonės bruožas ir jos funkcinė paskirtis. Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje galima aptikti nuomonių, kad pagrindiniai naudos gavėjai įmonėje turėtų būti darbuotojai arba bendruomenės, kuriose veikia įmonės. Sakyčiau, tai klaidingi teiginiai, kuriuos paneigia faktai, kad įmonei pradėjus veikti nuostolingai sprendimą ją likviduoti priima ne kas kitas, o savininkai, mažai atsižvelgdami į darbuotojų ar net ir visos šalies interesus.
Naujas reikalavimas
Pastaraisiais metais ypač išryškėjo naujas aspektas – ekonominės naudos tvarumas. Įmonės turi būti valdoms taip, kad gebėtų finansinio tikslo reikalavimus įgyvendinti ganėtinai ilgą laikotarpį. Toks tikslų išskyrimas ir prioritetų atskleidimas leidžia kitu požiūriu vertinti priimamus sprendimus ir išvengti tokių situacijų, kai dėl trumpalaikės naudos yra paaukojami ir įmonės ateitis, ir ekologiniai veiksniai. Apibendrinus įmonės finansų valdymo tikslus, aiškiai išskiriamas įmonės tvarumo reikalavimas, kuris pasireiškia veiklos tęstinumu. Esant tokiai įmonės valdymo tikslų sistemai ir šiuos tikslus organiškai derinant tarpusavyje, valdymo sprendimai įmonėje turėtų būti priimami atsižvelgiant nebe į trumpą ateities laikotarpį, o į daugelį metų, gal ir dešimtmečių į priekį.
Tik tada, kai įmonė teikia naudą jos savininkui, galima ją traktuoti kaip aktyvą, kuris, būdamas sudėtine asmeninių finansų sistemos dalimi, priartina savininką prie jo asmeninių finansų tikslo. Taigi, nors įmonė yra savarankiškas, nuo savininko turto ir įsipareigojimų atsietas ekonominis vienetas, ekonominės naudos teikimo požiūriu ji yra sudedamoji asmeninių finansų sistemos dalis, kurios rezultatais teisėtai naudojasi ne kas kitas, o jos savininkas. Gintaras Černius, MRU profesorius, asmeninių finansų konsultantas