Apskritį Vilnius tempia už ausų

Rajonų atskirtį, palyginti su Vilniumi, sumažinti galėtų inovatyvių verslų steigimas.

38,5 tiek 2012 m. sudarė Vilniaus apskrities indėlis viso Lietuvos BVP


Vilniaus sėkmė rodo atotrūkį tarp regionų
„Danske Bank“ duomenimis, Vilniaus apskrities indėlis sudaro apie 38% viso Lietuvos BVP. O kitų dviejų didžiųjų Lietuvos apskričių – Kauno ir Klaipėdos – BVP atitinkamai siekė 19% ir 12%.
Darbo rinkos atsigavimas Vilniaus apskrityje – vienas ryškiausių po krizės. Pastarąsias tendencijas galima paaiškinti „sostinės efektu“. Vilniaus apskrityje išplėtota infrastruktūra, aukštosios mokyklos užtikrina kvalifikuotų specialistų pasiūlą, taip pat čia sutelkta įvairiausio pobūdžio pramonės įmonių. Būtent tai garantuoja palankias sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms.
Pastarųjų metų užsienio investuotojų pagausėjimas rodo, kad Vilniaus apskrityje yra stiprus tolesnės plėtros potencialas. Be to, tokie pasaulyje garsūs vardai kaip „Kinze Manufacturing“, IKEA, „H&M“ veikia kaip reklama ir gali į Vilniaus apskritį pritraukti dar daugiau naujų investuotojų.
Visgi išskirtinis Vilniaus apskrities, o ypač – Vilniaus miesto, vaidmuo rodo didelį atotrūkį nuo kitų Lietuvos apskričių. Didžiulės viltys šiuo metu dedamos į Europos Sąjungos struktūrinę paramą, kuri galėtų prisidėti prie socialinės raidos atotrūkio mažinimo.

Kas trečia įmonė vėluoja atsiskaityti
Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė
Vilniaus apskrities įmonių sveikata praėjusiais metais taisėsi kartu su likusia dalimi verslo. Vis dėlto įmonės, veikiančios Vilniaus apskrityje, turi savų ypatumų, į juos net gerėjant įmonių būklei svarbu atkreipti dėmesį vertinant vėlavimo atsiskaityti tikimybę.
Daugiausia žemos ir vidutinės vėlavimo rizikos įmonių yra iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (73%), paslaugų (72%) ir apdirbamosios gamybos (70%) sektorių, jie ir šalies mastu patenka į mažiausios vėlavimo atsiskaityti rizikos veiklos sričių penketuką. Šiame regione kas antra statybų ir nekilnojamojo turto (48%), taip pat viešbučių ir restoranų (54%) veikla užsiimanti įmonė yra vertinama kaip aukštos arba aukščiausios mokumo rizikos.
Vilniaus apskritis išsiskiria iš kitų apskričių didžiausiu įmonių skaičiumi, o kartu ir mažiausia įmonių dalimi (68%), priskiriama prie mokių, pagal šį rodiklį ji lenkia vienintelę Klaipėdos apskritį (67%). Tai reiškia, kad kas trečia įmonė, remiantis ekonometriniu vėlavimo atsiskaityti reitingu, priskiriama aukštos ir aukščiausios mokumo rizikos klasei.
Galima išskirti keletą priežasčių, kurios lemia didesnę vėlavimo riziką tarp įmonių didžiausiuose šalies miestuose ir aplink juos.
Šiuose regionuose fiksuojama daugiau įmonių pradelstų įsipareigojimų, skolų išieškojimo atvejų, turto areštų, teismo procesų dėl skolų, neigiamos sąsajos su kitomis verslo įmonėmis, pavyzdžiui, tokiomis, kurios ilgą laiką delsia atsiskaityti, bankrutuoja ir pan.
Prastesnį įmonių, registruotų sostinėje ir aplink ją, mokumą lemia ir tai, kad šios įmonės, palyginti su veikiančiomis Vidurio Lietuvoje (kur daugiau telkiasi žemės ūkio bendrovės, pasiekiančios tradiciškai geresnius finansinius rezultatus), dažniau pasižymi nestabiliu darbuotojų skaičiumi, dažniau vėluoja laiku pateikti savo finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, jų finansiniai rezultatai yra prastesni, o užsieniečių dalis, vertinant įmonės valdymą, taip pat yra mažesnė, palyginti su apskričių aplink mažesnius miestus.

Veikiančių įmonių skaičius metų pabaigoje, vnt.

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.
Lietuvos Respublika 65629 63840 66840 62889 65779
Vilniaus apskritis 24337 23961 25208 24276 26209
ŠALTINIS: VšĮ „VERSLI LIETUVA“



Lietuviškos kilmės prekių eksportas pagal apskritis 2008–2012 m. (mln. Lt)

2008 2009 2010 2011 2012
Kauno apskritis 8.388 5.325 6.475 8.641 9.233
Vilniaus apskritis 4.271 3.621 4.731 5.814 7.255
Klaipėdos apskritis 5.280 4.741 5.813 6.409 6.837
ŠALTINIS: VšĮ „VERSLI LIETUVA“

Lietuviškos kilmės prekių eksportas iš Vilniaus apskrities (2012 m., mln. Lt.)

Plastikai ir jų dirbiniai 821,7
Javai 742,0
Baldai, čiužiniai, šviestuvai 655,0
Mediena ir medienos gaminiai 645,4
Optikos, matavimo, medicinos prietaisai 419,2
Elektros mašinos ir jų įrenginiai 403,2
Katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai 359,8
Drabužiai ir jų priedai (išskyrus nertus ir megztus) 287,8
Aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai 240,5
Popierius ir kartonas 180,8
ŠALTINIS: VšĮ „Versli Lietuva“


Aukščiausi pelningumo rodikliai Vilniaus apskrityje pagal veiklą
Finansinė veikla
Viešasis valdymas
Draudimas
Statyba ir NT
Telekomunikacijos
ŠALTINIS: kreditų biuras „Creditinfo“

Prasčiausi pelningumo rodikliai Vilniaus apskrityje pagal veiklą
Viešbučiai ir maitinimo veikla
Statyba ir NT
Prekyba
Energetika ir komunaliniai ūkiai
Transportas
ŠALTINIS: kreditų biuras „Creditinfo“

Didžiausi pastarųjų metų investuotojai Vilniuje
2010–2011 m. „Western Union“, JAV
2010 m. „Barclays Bank“, Didžioji Britanija
2011 m. IKEA, Švedija ir Islandija
2012 m. „SNC Lavalin Hombur Property Management“, Kanada
2012 m. „Danske Bank“, Danija
2013 m. „Visma“, Norvegija
ŠALTINIS: VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ

Didžiausios Vilniaus apskrities įmonės pagal 2012 m. apyvartą (mlrd. Lt)

UAB „Maxima LT“ 4,754 UAB „Lukoil Baltija“ 2,491 AB LESTO“ 2,253 AB „Lietuvos dujos“ 1,872 AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1,727 ŠALTINIS: kreditų biuras „Creditinfo“

Vilniaus apskrities "Gazelės 2013" Vieta apskrityje Bendrovė Pardavimų pokytis 2009-2012 m., % Vadovas
1 UAB „Ecoil“ „ 2762,69 Inga Kononovič
2 UAB „Vilrida“ 2398,35 Vladislavas Blažys
3 UAB „Mobili Baltija“ 2167,91 Algirdas Tėvelis
4 UAB „Kurt Beier Transport“ 1866,29 Daiva Girniukaitienė
5 UAB „Leadex“ 1720,01 Povilas Variakojis
6 UAB „4BIK“ 1383,54 Ivan Bruner
7 UAB „TMHB“ 1288,91 Sergejus Grečukas
8 UAB „Biotecha“ 1255,78 Arūnas Sinkevičius
9 UAB „Staltika“ 1183,54 Algis Pobedinskas
10 UAB „Easting Express“ 1102,53 Mindaugas Rimgaila
11 AB „INTER RAO Lietuva“ 1088,59 Giedrius Balčiūnas
12 UAB „Storent“ 1068,12 Simas Rimkus
13 UAB „SD faktorialas“ 1013,58 Iryna Mashytskaya
14 UAB „Ruptela“ 905,60 Andrius Rupšys
15 UAB „Meyer & John“ 904,83 Ulf Lechtenbrink
16 UAB „Kelin“ 811,15 Linas Valiukonis
17 UAB „Loiterio bioimunologijos servisas“ 728,49 Pavelas Loiteris
18 UAB „Jumbo Cargo“ 720,54 Rimantas Raudonius
19 UAB „Baltic ground services“ 704,96 Saulius Batavičius
20 UAB Geležinkelio tiesimo centras 699,28 Adomas Kazbaras
21 UAB FMĮ „Orion securities“ 657,19 Alius Jakubėlis
22 UAB „Martas ir partneriai“ 651,74 Virginijus Rimkūnas
23 UAB „Baltic adventure“ 650,81 Donatas Dūda
24 UAB „Avion Express“ 639,50 Aleksei Lupitski
25 UAB „Beltyre“ 636,89 Maksim Kaspiarovich
26 UAB „Esmobaltas“ 629,69 Darius Vėberis
27 UAB „Proton Engineering“ 629,19 Jurijus Ždanovič
28 UAB „Katalizator. Lt“ 628,55 Svetlana Poršneva
29 UAB „Realco statyba“ 622,22 Julius Dovidonis
30 UAB „Lindab“ 621,73 Audrius Nairanauskas
31 UAB „AXIS transport“ 620,97 Eugenijus Rimkus
32 UAB „Estravel Vilnius“ 617,22 Žydrė Gavelienė
33 UAB „Ekoenergija“ 615,33 Julijus Šragė
34 UAB „LIT-Invest“ 613,56 Ivan Nevoina
35 UAB „Triados“ 611,27 Valerij Vėliamovič
36 UAB „SIV statyba“ 610,24 Sigitas Kvedaras
37 UAB „ARM gate“ 606,73 Marijus Svetikas
38 UAB „Phoenix Contact“ 601,43 Andreas Rossa
39 UAB „Baltwood“ 597,96 Andrius Rakštys
40 UAB ENG 592,98 Romualdas Rutka
41 UAB „Willenbrock Baltic“ 586,08 Gediminas Šimkus
42 UAB „Baltic Freight Services“ 580,48 Lauras Lukošius
43 UAB „Gaia Transport“ 560,44 Denis Pastuškov
44 UAB „Viasana“ 558,84 Violeta Jurgaitienė
45 UAB „Delamode Baltics“ 554,71 Justas Veršnickas
46 UAB „Olertra“ 544,29 Henrik Dailidka
47 UAB „Jondara“ 535,87 Saulius Žilionis
48 UAB VKTC 525,70 Edgaras Kurkinas
49 UAB „Vilsta“ 520,17 Tomas Grigas
50 UAB „Monrat“ 515,05 Miroslav Sinicki
Šaltinis: VŽ, Valstybinė mokesčių inspekcija Pavyzdžiui, pagal bendrą veikiančių smulkiųjų ir vidutinių verslų skaičių ir naujai įsteigtų įmonių skaičių apskrityje pirmauja Trakų ir Ukmergės rajonai. Trakuose praėjusiais metais įsteigta 111 naujų verslo įmonių, iš viso veikia 464-ios, o Ukmergėje įsteigtos 59 naujos verslo įmonės, iš viso veikia 499.
VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimu, pagal naujai įkurtų ir jau veikiančių verslų skaičių labiausiai apskrityje atsilieka Šalčininkų, Širvintų ir Švenčionių rajonai. Pasak Dovydo Varkulevičiaus, įmonės „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriaus, viena tokio atsilikimo priežasčių yra ta, jog šie rajonai yra žemės ūkio kraštai. Dažniausiai regione yra plėtojami paslaugų, mažmeninės ir didmeninės prekybos bei statybos sektorių verslai, o rajonuose daugiausia steigiami tradiciniai verslai, inovatyvių įmonių beveik nėra.
Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas, skaičiuoja, kad 2012 m. Vilniaus apskrityje buvo įsteigta 48,5% daugiau naujų įmonių nei 2011 m., o, neskaičiuojant Vilniaus miesto ir rajono, apskrityje pernai buvo įsteigta vos 23,1% daugiau naujų įmonių nei 2011 m. – dukart mažiau nei visoje Lietuvoje.